Jūs tikriausiai manėte, kad vorai yra paniurę atsiskyrėliai, kurie dienas leidžia vieni tupėdami savo tinklo viduryje. Tačiau arachnofobų nelaimei, iš tikrųjų yra vorų, kurie visur šmirinėja su dešimtimis tūkstančių savo bendražygių.

Yra žinoma, kad šie kompaniją mėgstantys nariuotakojai (Anelosimus eximius) gyvena daugiau nei 50 tūkst. individų būriuose, o jų bendri voratinkliai gali siekti 7,6 metrų ilgį ir 1,5 metrų plotį. Tokiose komunose visi nariai padeda vienas kitam – kartu tvarkosi, surenka grobį ir jį dalinasi. Čia dominuoja patelės ir tik 5-22 proc. visos populiacijos sudaro vyriškos lyties atstovai.

Pietų Amerikos miškuose galima rasti iki 40 tokių bendruomenių vos kelių kilometrų spinduliu. Todėl aplink skraidantys vabzdžiai privalo būti itin budrūs. Kaip rašė „BBC Earth“ bendraautorius ir gyvūnų elgesio ekspertas, daktaras Jason G. Goldman: „Stebėdamas šių vorų gyvenimą, pamačiau, kad milžiniškame tinkle įstrigo bitė. Staiga pasirodė dešimtys aštuonkojų plėšrūnų ir tapo aišku, kad dryžuotos skrajūnės minutės suskaičiuotos“.

Manoma, kad dar maždaug 24 kitų vorų rūšys yra pasiekusios panašų socialumo lygį. Tačiau, priešingai nei hierarchizuotos bičių ir skruzdėlių šeimos, šie nariuotakojai propaguoja lygybę – visi vorai gali daugintis ir atlikti bet kokį darbą.

„Nepaisant to, kad šiose šeimose nėra genetinės įvairovės, jie demonstruoja charakterių ir individualybių įvairovę. Taip pat jie yra labai gerai organizuoti, – pasakoja Jonathanas Pruitt, vorų žinovas iš Santa Barbaros universiteto, – šie gyviai daro tai, ką kiekvienas geriausiai sugeba skirtingose srityje. Jie praktiškai propaguoja komunizmą“.

Taigi, jei norite likti atokiau nuo super organizuotos 50 tūkst. vorų armijos, niekada neikite į Peru atogrąžų miškus.

Komentarai (2)