Pavojus stiklinėje: ką galime išgerti kartu su vandeniu? (0)
Visuomenė sensta, taigi natūralu, kad ima vartoti vis daugiau vaistų. Didėjant medikamentų vartojimui, auga jų likučių koncentracija dirvožemyje, paviršiniuose, gruntiniuose vandenyse ir tai gali kelti grėsmę žmonių sveikatai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausiai aplinkoje aptinkami skausmą mažinantys, priešuždegiminiai, antidepresantai, antibiotikai, hormonai, kraujospūdį ir širdies darbą reguliuojantys vaistai.
Medikamentai „sugrįžta“ kartu su geriamuoju vandeniu
Prieš daugiau nei 25-erius metus vargu ar kas būtų pagalvojęs, kad į vaistus bus žvelgiama kaip į aplinkos teršalus. Šiandien žinoma, kad iš žmogaus organizmo pašalinti vaistų likučiai kartu su buitinėmis nuotekomis patenka į aplinką. Tradicinės mechaninio-biologinio nuotekų valymo technologijos negali pilnai jų pašalinti.
Netinkamai tvarkomos medikamentų atliekos, farmacijos pramonės nuotekos taip pat gali didinti jų paplitimą aplinkoje, teigiama Kauno technologijos universiteto publikacijoje. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus parduodama daugiau nei 72 mln. vaistų pakuočių. Vadinasi, vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus įsigyja 24 pakuotes. Pakuotėje gali būti 10 arba 100 tablečių.
Nors aplinkoje nustatomos vaistų koncentracijos atrodo labai mažos, lyginat jas su vaistų dozėmis, kurios skiriamos gydymo tikslais, manoma, kad nedidelės dozės taip pat gali kelti riziką žmonių sveikatai bei aplinkos ekosistemoms.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad esant nedidelei tam tikrų veikliųjų vaistinių medžiagų koncentracijai vandenyje, žuvys ir varliagyviai gali pakeisti lytį, gali būti pažeistos žuvų kepenys ir inkstai, žūsta tam tikrų vabzdžių lervos.
Atliekant mokslinius tyrimus JAV, Kanadoje, Japonijoje, Kinijoje ir keliose Europos šalyse vaistų likučių aptikta ne tik paviršiniame ar požeminiame vandenyje, bet ir geriamajame vandenyje. Paviršinio ar požeminio vandens kokybės gerinimo technologijos neužtikrina pilno farmacinių medžiagų pašalinimo. Taigi, šios medžiagos kartu su geriamuoju vandeniu gali „sugrįžti“ į žmogaus organizmą.
KTU mokslininkai ramina, kad kol kas panikuoti dėl geriamojo vandens kokybės Lietuvoje nereikia, kadangi buityje naudojame požeminį vandenį. „Tikimybė, kad medikamentai pateks į geriamąjį vandenį padidėja tose vietovėse, kur ruošimui naudojamas paviršinis, t. y. upių ar ežerų vanduo“, – teigia KTU Aplinkosaugos technologijos katedros dėstytoja Dalia Jankūnaitė.
KTU kuriamos pažangiosios technologijos sumažins vandens taršą
Pasak D. Jankūnaitės, pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik medikamentų likučių paplitimo aplinkoje tyrimams, bet ir jų potencialaus pavojingumo įvertinimui ir naujų valymo technologijų kūrimui. Tai nėra lengvas uždavinys, kadangi yra daug farmacinių medžiagų ir jos pasižymi skirtingomis savybėmis.
Pažangiųjų technologijų taikymas vandenvalos procese gali apsaugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo užterštumo. Kaip vieną iš pavyzdžių dėstytoja pateikia pažangiosios oksidacijos metodą, prie kurio tobulinimo dirba KTU doktorantas Martynas Tichonovas. Doktorantas kuria technologiją, kuria siekiama iš vandens išvalyti sunkiai skaidomus organinius teršalus ir vaistus.
Magistrantė Dalia Buivydienė prie šio tyrimo prisidėjo analizuodama, kaip galima diklofenako, ketoprofeno ir karbamazepino likučius pašalinti iš vandens. „Vieno ar kelių kombinuotų pažangiųjų oksidacijos metodų taikymas atskirai arba kartu su kitomis technologijomis gali sumažinti veikliųjų vaistinių medžiagų kiekį nuotekose ar geriamajame vandenyje, padėti naikinti atspariąsias bakterijas“, – pastebi D. Jankūnaitė.
Pašnekovės nuomone, svarbu ne tik kurti pažangiąsias technologijas, tačiau vykdyti vaistų patekimo į aplinką prevenciją ir reglamentuoti šį procesą. Šie klausimai turi būti aktualūs ne tik mokslininkams, bet ir kiekvienam žmogui. Mokslininkė pastebi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali prisidėti prie problemos sprendimo asmeniškai, jeigu atsakingai vartos ir tvarkys nepanaudotus vaistus.
