Kas nutiktų, jeigu žmonės nustotų valgyti mėsą?

O gal žinai, kas daroma iš buvusiuose Amazonės miškuose išaugintų milijonų tonų sojos pupelių? Sojos pienas veganams?

atveju) negalima..

Jo, Atk mane irgi pribaigė su teiginiu, kad vitaminai žmogui nereikalingi. Nieko prieš vegetarus, kurie nebando piršti kitiems savo religijos neturiu. Bet nepakenčiu, kai atsiranda vegetaras, kuris bando tave atversti, prisigalvoja nesąmoningų dalykų, kaip kad vegetarai gyvena ilgiau ar sveikesni (prisiminus faktą, kad žmonės pakartotinai naudojantys vandens buteliuką gyvena iki 5 metų ilgiau) ir nesugeba atskirti kad statistinis prisižiūrintis vegetaras žinoma gyvens ilgiau nei statistinis žmogus, bet ne ilgiau nei statistinis prisižiūrintis žmogus valgantis ir mėsą bei prisilaikantis sveikos gyvensenos. UTF, tu tikras, kad virtų špinatų geležies kiekį paėmei ne džiovintų špinatų? Nes iš senai jau tempiasi šita klaida. Ir beje, kiek kilogramų petražolių suvartoji per savaitę? Įdomiausia man, tai kaip už sveiką mitybą kryžiaus žygius einantys bruka soją, kuri tiek perdirbta, kad nieko natūralaus ten nelikę bei dar komiškiau atrodo, kai daro visokius kotletus, dešras ir kepsnius iš sojos. Nu kam veidmainiauti? Vištienos skonio kotletukai, jautienos skonio maltinukai ir t.t... Rimvydai, anksčiau čiukčios vienintelę daržovę kurią žinojo didžiąją metų dalį buvo ruonis arba elnias. Kai atkeliavo pirmosios daržovės/vaisiai iki jų, jiems taip vidurius paleisdavo, kad gydymo reikėdavo. Viskas priklauso nuo prisitaikymo. Pvz., paduok pieno bet kuriam neeuropiečiui. Turbūt>90% tikimybė kad per 30min jis bus tualete. Bet šiaip dėl visko pritariu. P.S. tikiuosi Atk nepareikš, kad žmogui nereikalingi baltymai, ir kad juos organizmas gali iš angliavandenių pasigaminti. Teko ir tokį vegetarą sutikti. P.S.S. augalinės kilmės baltymai 2x sunkiau pasisavinami nei gyvulinės. Tai yra suvalgius 40g augalinės kilmės baltymų, tai prilygs tik 20g gyvulinės kilmės baltymų.

Na taip, danai ar olandai mėgsta valgyti silkę užsigerdami pieną.. Daugumai iš mūsų tai paleistų vidurius, o jiems viskas super duper. Atk kalbėjo ne apie vitaminų nereikalingumą, o apie CHI, KI ir visokią kitokią energiją auginant bulves ir kitas daržoves. Jeigu prieš pasėjant sėklą tu ją pabučiuosi ji duos daugiau vitaminų, jeigu dar pavasariais dirvą išarsi su meile, su b*b*u, o ne plūgu, tai už tokią meilę taip derlius atsidėkos visais vitaminais, maistinėmis medžiagomis ir mineralams, kad vieno derliaus užteks visai giminei išmaitinti 10 metų.

Taip pat norėčiau patikslinti tave , dėl geležies įsisavinimo. Tu teisingai paminėjai,kad yra dvi rūšys geležies heme ir nonheme. Mėsa turi heme ir nonheme, o augalai tik nonheme. Mūsų organizme geležį pasisavina baltymas feritinas, kuris gaminamas organizme natūraliai. Ir jis geriausiai pasisaviną heme-geležį. Heme-geležį pasisavina 2-3 kartus geriau nei nonheme. Todėl daržovių mums reikės suvalgyti daugiau norint gauti tą patį geležies kiekį. Nepatingėjau su mediku pasikonsultuoti dėl to. Todėl geležies įsisavinimo atveju pranašumą turi mėsa, 4-5 kartus didesnį pranašumą, bet aš tikrai nesakau,kad viskas pradėk valgyti mėsą, ne, tiesiog noriu patikslinti, kad kitą kartą būtum arčiau tiesos.

Kaip minėjau anksčiau, tą pranašumą kompensuoja kelis kartus didesnis geležies kiekis augaliniame maiste + įsisavinimą padidina vitaminas C. Praktikoje skirtumo beveik nėra.

http://www.jssm.org/vol3/n3/2/v3n3-2pdf.pdf Įvairių produktų baltymų virškinamumo (įsisavinimo) indeksas būtų toks: 1,00 kiaušinių baltymas 1,00 sojos baltymas 1,00 išrūgos 0,92 jautiena 0,78 avinžirniai 0,76 įvairūs vaisiai

o man nusispjauti į bet kokius jūsų racionus ir patarimus valgau ką noriu, kada noriu ir kiek noriu mėsa, daržovės, vaisiai, perdirbtas, žalias, rūkytas, keptas, virtas, sveikas, nesveikas... Svoris pakankamai stabilus, sveikata nesiskundžiu, nesportuoju, kartais išgeriu. Organizmui didesnė žala būtų, jei pradėčiau drastiškai keisti mitybos įpročius. Kraujas geras, spaudimas geras (bent jau kraujo centras nesiskundžia mano kraujo kokybe )

Kiek tau metų? Jei jaunas, tai dar organizmas burbuliuoja ir galima tarsi nepajusti neigiamų efektų, bet tai atsilieps vėliau, jei neteisingai maitiniesi, bet gal tu tik rašai, kad neteisingai maitiniesi, o maitiniesi teisingai. Sveikiau tai būtų nevalgyt ir saldumynų, bet kartais suvalgius saldumyną pakyla nuotaika, o tai gerai. Nes kol kas žmonės gyvena labai agresyviai ir normaliam žmogui bus sunku gyventi tokimis sąlygomis ir jaustis komfortiškai.

Nukrypote nuo straipsnio. O jis yra orientuotas į nutukusį, visko pertekusį ir negalvojantį apie maisto kokybę JAV/JK vartotoją, bei naglai vienašališkas. Visi pateikti argumentai yra ištraukti iš konteksto – kitaip tariant, baltas melas. Kiekvienam iš jų galima parinkti kontraargumentų, iš kurių tikriausiai paaiškėtų, jog paėmus viso pasaulio statistiką aplamai, gyvulinės kilmės maisto produktai yra netgi labai ekologiški ir sveiki. Maisto trūkumas? Nejuokinkit... Maisto išmetame tiek, kad penkias afrikas galėtume nušerti – tik bėda, kad utilizuojame daugiausia maistą (augalinė kilmės!), paruoštą valgyti tuoj pat. Šiltnamio dujos? Baikit bajerius. Amazonė kertama anaiptol ne gyvuliams auginti, o vandenynai rūgštėja irgi ne dėl karvių. Koks skirtumas, kaip CO2 ir metanas apeis visą metabolinį mitybos ciklą? Ar tą celiuliozę suvartos bakterijos karvių žarnyne, ar pelių, ar kirminų, ar grybai, ar laisvi mikroorganizmai, ar ji paprasčiausiai sudegs gaisre... Anglies atomų skaičius biosferoje būtų daugmaž pastovus, jei ne geologiniai reiškiniai ir industrinė veikla, visų pirma – iškastinio kuro deginimas anaiptol ne mitybos tikslais. Paaiškinkit islandams, kad duoną lengviau pagaminti iš kviečių nei iš žuvies. Pamokykit šiaurės tautas, kaip 9 mėn. trunkančią žiemą vitaminų prasimanyti paprasčiau nei iš žalių lokio kepenų. Jei indusas, žiemos nematęs, gali kiaurus metus griaužti bambukų ūglius ir leidžia sau ėsti tiek biomasės, kad 90% jos iššika nesuvirškintos, tai tokia dieta, atsiprašant, per prabangi kitur. Norėčiau pamatyti, kiek džiovintų petruškų turėtų sušvampti koks žaliavalgis valstietis mūsų platumose – jeigu jau apie prieskonius kalbame kaip apie pilnavertį maisto produktą ir aiškiname, kad mums tinka žolėdiškas šieno racionas. Ar be gyvulinės kilmės papildų ir dirbtinai išvestų augalų rūšių nebūtų taip, kaip su graužikais ir smulkesniais paukščiais: kasdien suėsti keliskart daugiau nei pats sveri, o pora valandų be maisto reikštų mirtį iš išsekimo? Na, ir dar tektų išmokti arba žiemą pramiegoti, arba skristi į šiltus kraštus. Ai, dar kvailas argumentas neva gyvulininkystė yra kalorijų švaistymas. Žmogus niekada taip gerai neįsisavins šieno ir sausų grūdų kaip tam tobulai pritaikyti biorobotai – mėsiniai gyvuliai ir broileriai. Dar nemačiau atrajojančio žmogaus! Jie juk tiesiog miega ir ėda, o visą suėstą biomasę vos ne šimtaprocentiniu efektyvumu paverčia raumenų mase ir energija, reikalinga virškinimui ir gyvybinių funkcijų palaikymui. Jie yra tobuli energijos konverteriai ir akumuliatoriai: žiemą visa šeima gali palaikyti energetinius poreikius paskerdę vieną kiaulę; bulvės, ropės, svogūnai, grūdai, uogienės patys yra maisto papildai, garnyrai, būtinų medžiagų šaltinis, kurių nėra mėsoje. Vaje, širdies ir kraujagyslių ligos... Pasakykit tiems amerikonams, kad užuot čirškinę jautieną verdančiame aliejuje (augaliniame!), iš jos virtų sriubas ir troškinius, o dienos nepradėtų ir nepabaigtų nesveikais kiekiais fruktozės bei gliukozės vegetariškuose avižiniuose dribsniuose, šokoladukuose ir kokakoloje. Kaip energijos šaltinis, kancerogenas ir peilis kepenims, fruktozė yra toks pats nuodas kaip alkoholis. Ji eina į tas ląsteles, kurios labiausiai skuba įsisavinti perteklinį greitą kurą – būtent, riebalų ir vėžines. Gryni taukai tokiais kiekiais, kaip vartojame cukrus, žymiai tolygiau įsisavinami bei juose dar yra šis bei tas naudingo. Apskritai, problema su maistu yra ta, kad jis skanus. Norėdami pateisinti savo silpną valią ir perteklių, prisigalvojame baubų ir pasiteisinimų. Mėsa nebūtų tokia skani, jei neišrankiotume skaniausių jos dalių, nesūdytume ir nemarinuotume žolelėmis. Vaisiai nebūtų skanūs, jei juose nebūtų cukraus, jie būtų sausi ir sprangūs. Žalių laukinių bulvių, ropių ir avinžirnių taip pat negintume, jei neturėtume išvedę modernių veislių. Nevirškinu postringautojų, kurie naudojasi visais civilizacijos privalumais ir savo išpindėjimą stato kaip pavyzdį. Pasiimkite peilį, palapinę ir parodykit kaip šauniai veganiškai pagyvensite kur nors Aliaskoje, Sacharoje ar Amazonėje.

Pripažink – nelabai tavęs domina nei JAV, nei pasaulio problemos, tiesiog mėsa tau ANT TIEK skani, kad lengviau parašyti blogą įprotį pateisinantį komentarą nei pasidomėti tomis problemomis. Apie antsvorį ir nutukimą Lietuvoje: http://iq.lt/dienos-grafikas/lietuva-st ... -penketuke

UTF, nematau tavo poste loginio nuoseklumo. Man nepatinka nei vėdarai, nei cepelinai – turbūt šito mano feisbukuose nepatikrinai. Taip, Lietuva pagal daugybę visko vartojimo įpročių (įskaitant alkoholį, nesertifikuotus maisto papildus, pagiežą kaimynams, televiziją ir tą patį feisbuką) velkasi ES uodegoje. Nepagalvojai, kad tai lemia mūsų buferinė padėtis tarp pigių necivilizuotų Rytų ir visų prabangių Vakarų atmatos Lenkijos? Mėsa man ANT TIEK SKANI, nes paprasčiausiai gerai paruošta veršiena man maitintis čia pigiau nei gera duona ar daržovėmis, lyginant algas su kainomis. Tačiau man iki antsvorio dar toli. Tipiškas lietuvis tunka ne nuo prancūziškos veršienos, o nuo lenkiškai lietuviškos bulkos. Kurią kemša į gerklę, kad šalia „pigios“ šlapiankės skrandį užkištų.

Iš kur ši informacija?

Kaip jau minėjau UTF16 valgymą mėsai suplaka su visu nesveiko gyvenimo būdu, narkomanais ir alkoholikais. Nice job!

Vos? Realiai matei kaip atrodo 15g džiovintų petražolių? Dėl taves nuėjau į virtuvę ir susiradau 5g pakelį, o tai yra 2 dideli šaukstai. Dažniausiai gaminamas maistas būna tik pagardinamas šiuo prieskoniu, tai yra lengvai pabarstoma. Labai norėčiau pažiūrėti kaip tu suvalgytum 6 didelius šaukštus.

Ogi labai paprastai: https://www.facebook.com/permalink.php? ... ry_index=0

UTF16, nebūk juokingas. Nei vegetarizmas, nei radikalesnės jo formos nuo nutukimo ir jo pasekmių (diabeto, kraujagyslių, sanarių, širdies ligų ir t.t.) neapsaugo. Nuo nutukimo apsaugo subalansuota mityba ir įprotis valgyti tik tiek, kiek reikia, vengiant užkandžiavimų tarp valgymų. (Jei dar prisiverti pabėgiot ar kitaip pajudėt, tai išvis pasaka.) Pasodintumėm tave, idėjinį veganą, ant vegetariškos 4000 kalorijų skrudintų bulvyčių, skrudintų svogūnų žiedų, riešutinio kremo ir kolos dietos, tai po pusmečio turėtumėm jau gerai įmitusį raudonskruostį paršiuką- visų vegetarų gėdą. Po metų kitų jau galėtum mums paaiškinti kaip reikia cukraus kiekį stebėti ir su insulino švirkštais elgtis.

nei ploti kiekvienam komentarui, kuris atitinka tavo išankstinį nusistatymą, ir kritikuoti oponentų diskutavimo būdą?

Žinai, ne kartą esu sutikęs, ir su tavo argumentais, kai juos naudoji ir jie teisingi, bet tu bandai įrodyti melą. Todėl naudojiesi netinkamomis priemonėmis. Sutinku, būti vegetaru ir sveikam įmanoma, tik tai reikalauja daug pastangų, ypač mūsų klimato juostoje. Bet tu šoki aukščiau bambos ir teigi, kad būtent mėsa yra visko problema. O štai tau čia ir visi oponuoja, ne mėsa, o maisto paruošimo būdas, kiti žalingi įpročiai, pusfabrikačiai ir pan yra problema. Į tarpą tau dar pateikė argumentus, kodėl ir pati mėsa nėra bloga, ir kad mūsų organizmas puikiai prisitaikęs iš mėsos pasisavinti naudingas medžiagas. Bet tada tu vis tiek grįžti prie lyginimo, kad vegetaras sveikesnis nei vidutinis žmogus, kuris rūko, geria, nesportuoja, ėda čipsus, užsigeria cola ir t.t. Tu tik įrodai, kad vegetarizmas ir sportas geriau nei prastai paruoštas maistas ir sėslus gyvenimo būdas, bet niekaip neįrodai, kad vegetarizmas geriau už sveiką subalansuotą mitybą įtraukiančią mėsą.