Žiauriausi sekso pavyzdžiai: po sueities vorų patelės lieka be lytinių organų (N-18) ()
Apie vorų seksą dar žinome ne per daugiausiai, tačiau atliktos studijos patvirtina viena: dauguma atvejų tai yra žiauriai besibaigiantis procesas. Be kanibalizmo ar partnerės surišimo, neseniai mokslininkai pastebėjo dar vieną keistą vorų ypatybę – žaloti patelių lytinius organus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kensuke Nakata iš Kioto Moterų universiteto žurnale „Biology Letters“ aprašė, kaip tyrė dar nesiporavusias Cyclosa argenteoalba rūšies vorų pateles. Iš bambukų miškų aplink Osaką surinktos voragyvės laboratorijoje buvo paskatintos „sueiti“ su savo rūšies patinėliais.
Po šio proceso studijų autorius patikrino jų genitalijas (žinomas, kaip epigynum) ir labai nustebo – 90 proc. atvejų patelių lytinis organas (kotelis) buvo nurėžtas.
Pagal ankstesnius tyrimus, moteriškasis kotelis yra pagalbinis įrankis vorams įterpti savo spermą, o Kensuke Nakata studija atskleidžia, kad jį pašalinę patinėliai bando užtikrinti, jog kiti konkurentai nebeturės galimybės poruotis su jų partnere.
Nuodugnesni stebėjimai parodė, kad nei viena iš sužalotų patelių daugiau nebegalėjo pratęsti savo giminės su kitais vorais.
Kitų rūšių atstovai taip pat užsiima praktika, kuria siekia užkirsti kelią pakartotiniam patelių poravimuisi, tačiau tik nedaugelis iš šių metodų yra tokie veiksmingi, kaip šis.
Pavyzdžiui, kai kurie patinėliai patys nusitraukia savo genitalijų dalis, siekdami jas palikti patelių viduje ir taip sukliudyti kito voro įsiskverbimui, tačiau tai neužtikrina šimtaprocentinės sėkmės.
Įdomu tai, kad K.Nakata eksperimento atveju, vorės toliau reagavo į kitų vorų dėmesį bei mėgino poruotis, net ir praradusios savo lytinį organą. Kodėl taip elgiamasi, biologai atsakyti dar negali, tačiau šios studijos autorius mano, jog moteriškuose koteliuose gali nebūti nervinių galūnių. Tai reiškia, kad patelės gali ir nežinoti, jog nebeturi savo dauginimosi įrankio.
Kalbėdamas su „National Geographic“ žurnalistais, K.Nakata paaiškino, kad tai gali būti ne vienos vorų rūšies ypatybė, o plačiai paplitusi praktika. Vis dėlto, šios hipotezės patvirtinimui reikia daugiau tyrimų.