Ateivių iš kitų planetų pasirodymo žmonija laukia nuo tos minutės, kada suprato, kad žvaigždės danguje ne rojaus lemputės, o kitos Saulės, aplink kurias gali suktis kitos Žemės, kuriose gali gyventi kiti žmonės. Na, žodžiu, seniai. Gal jau kokį šimtmetį. O nuo 1960-ųjų aktyviai tų ateivių civilizacijų ieško klausydamasi iš kosmoso sklindančių radijo bangų. Ir nieko. Visiška tyla.

Dar 1950 m. diskusijoje fizikas Enrico Fermis suformavo savo ateivių paradoksą. Visatoje, kur milijardai žvaigždžių, kurių daugybė – milijardus metų senesnės už Saulę, tarp kurių daugybė turinčių planetas ir tarp tų daugybė tinkamų gyventi, kur galėjo ir turėjo atsirasti milijonai civilizacijų, mes taip ir nerandame jokių kito proto apraiškų? Kažkokia nepaaiškinama nesąmonė.

E.Fermis tokio nesusipratimo paaiškinti negalėjo, tad žmonijos vienišumas visatoje taip ir liko Fermio paradoksu.

Gera žinia – nutarę moksliškai patikrinti, ar tas paradoksas tikrai toks paradoksalus, Kornelio universiteto astrofizikai atliko statistinius skaičiavimus ir dabar mano, kad jokio nenormalaus paradokso nėra. Taigi, ateiviai nuo žmonijos nesislapsto, Žemė nėra dirbtinai izoliuota.

Bloga žinia – jų skaičiavimais, esant dabartiniam ryšių, kosminių kelionių ir civilizacijos vystymosi tempams, galime nesitikėti susitikimo su ateiviais dar bent kokius 1500 metų. Na, taip, mokslininkai sutinka, kad susitikimas įmanomas ir tiesiog dabar – atsitiktinumo elemento iš lygčių neišbrauksi – tačiau garantuotas apskaičiuotas kontaktas įvyks po pusantro tūkstančio metų.

Kornelio universiteto mokslininkai atliko matematinę visatos dydžio, galimo civilizacijų tankio ir žmonijos tyrimų tempų analizę ir paskelbė gautus rezultatus.

Paukščių Take yra 200 mlrd. žvaigždžių. Pagal dar 1976 m. pasiūlytą formulę, tai reiškia, kad mūsų galaktikoje – daugiau negu 83 mlrd. į Žemę panašių planetų. Ir net labai kukliais paskaičiavimais – bent 78,1 mln. gyvuojančių ar kažkada gyvavusių civilizacijų.

Kol kas atrodo, kad kažkas negerai – tiek milijonų ir vis dar nieko nematėme?

Tačiau mes užmirštame vieną smulkmeną. Tos 200 mlrd. žvaigždžių išsidėsčiusios 32620 šviesmečių spindulio diske. O pirmąjį pakankamai galingą, kad plistų už atmosferos ribų ir pasiektų artimiausias žvaigždes, radijo signalą žmonija pasiuntė tik 1936 m. Tai buvo Adolfo Hitlerio kalba, sakyta Berlyno olimpinių žaidynių atidaryme.

Taigi, diktatoriaus maniako balsas šviesos greičiu per kosmosą lekia tik 80 metų, reiškia, mes galėjome sulaukti atsakymo tik iš civilizacijų, kurios būtų 40 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Nesulaukėme. Todėl Kornelio mokslininkai linkę manyti, kad tokiu atstumu nuo mūsų civilizacijų tiesiog nėra.

Nėra tame ir nieko nenormalaus. Šiuo metu tas balsas jau galėjo pasiekti 80 šviesmečių nuo mūsų esančias civilizacijas. Tokiu atstumu yra bent 3,5 tūkst. Žemės tipo planetų. Tačiau atsakymui laiko dar nebuvo, tarpžvaigždinės kelionės išties gali pasirodyti per kietas riešutėlis visoms civilizacijoms, be to – tai mažiau negu 1 proc. mūsų galaktikos.

Anot mokslininkų, garantuotas kontaktas su kita civilizacija įvyks, kai mūsų veiklos požymiai pasieks apie 50 proc. galaktikos, o tai įvyks po kokių 1500 metų.

Liūdniau yra tai, kad pirmasis ateivius pasieksiantis signalas iš Žemės yra vieno puspročio žodžiai apie „paveldimą kitų nei arijai rasių nevisavertiškumą“. Ir po šios kalbos Žemė bent 24 metus nesiuntė nė vieno pakankamai galingo signalo.

Kornelio universiteto mokslininkai rašo, kad geriau būtų, jei kitų planetų gyventojams kuo ilgiau nepavyktų iššifruoti, kas ten buvo pasakyta – tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad jie atidžiai išklausys ir po 24 metų pasiųstą paprasčiau negu kalba iššifruojamą signalą.

Na, o jei išklausys ir išvers, lieka tikimybė, kad visi šie skaičiavimai nėra tikslūs. Ateivių civilizacija gal yra net visai šalia ir jau mus išgirdo. Tiesiog supratusi, kokie puspročiai valdo Žemę, prieš kontaktuodama su mumis nori kuo geriau apsiginkluoti, ir kai jau atskris...

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Arnoldas Lukošius

Komentarai (8)