NASA aptiko deguonį Marso atmosferoje  (4)

Pirmą kartą po 40 metų, NASA tyrėjai Marso atmosferoje aptiko atominį deguonį. Tai atlikta lėktuvu 13,7 kilometrų aukštyje skriejančia infraraudonųjų spindulių astronomijos stratosferos observatorija (Stratospheric Observatory for Infrared Astronomy (SOFIA).


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Deguonies atomai buvo aptikti Marso viršutinėje atmosferoje – vadinamojoje mezosferoje – ir šis atradimas gali padėti mokslininkams išsiaiškinti, dujos iš Raudonosios Planetos atmosferos dingo. Nors tai itin jaudinantis atradimas mūsų supratimui apie Marsą – potencialius naujus žmonijos namus, – tyrėjai aptiko tik pusę deguonies kiekio, kurio tikėjosi, bet tai gali būti atmosferos kitimų rezultatas.

Pastarąjį kartą atominis deguonis Marso atmosferoje buvo užfiksuotas Vikingo ir Marinerio misijų metų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Kodėl tokia ilga pertrauka? Na, galime kaltinti tik vieną dalyką: mėlyną Žemės dangų.

„Atominį deguonį Marso atmosferoje itin sudėtinga matuoti,“ sakė SOFIA projekto mokslininkė Pamela Marcum. „Norėdami stebėti tolimojo infraraudonojo spektro bangas (~100µm), kuriomis aptinkamas atominis deguonis, tyrėjai turi pakilti virš didžiosios dalies Žemės atmosferos ir naudoti itin jautrius prietaisus, šiuo atveju, spektrometrą. SOFIA suteikia abu šiuos dalykus.“

Taigi taigi, tyrėjai su Žemės atmosfera grumiasi jau ne vieną dešimtmetį, nes ji pakankamai tanki ir drėgna, kad labai apsunkintų už jos esančios Visatos stebėjimą. Tad, siekdami įveikti šią problemą, tyrėjai įgyvendino daugybę gudrybių, ir SOFIA yra viena iš jų.

SOFIA iš esmės yra milžiniškas lėktuvas – Boeing 747SP – su ant jo sumontuotu dideliu 254 cm skersmens teleskopu, galintis skrieti aukštai virš didžiosios dalies Žemės atmosferos ir taip gauti aiškius vaizdus.

Taip aukštai skriedama ir naudodama specializuotą aparatūrą, sukurtą panaikinti Žemės atmosferos poveikį, komanda galėjo atlikti savo skaičiavimu.

Komanda dar nepateikė tikslių skaičių, kiek atominio deguonies esama Marso mezosferoje, tačiau teigia, kad jo mažiau, nei tikėjosi. Todėl jie ir toliau SOFIA stebės kitus planetos regionus, kad įsitikint, jog šis skaičius nėra paprasčiausia variacija atmosferoje.

Kitaip tariant, galutinių rezultatų dar teks palaukti. Kad laukimas neprailgtų, pasigėrėkite itin spekuliatyvia Raudonosios Planetos teraformavimo galimybe:

www.sciencealert.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Input.lt
Input.lt
(20)
(0)
(20)

Komentarai (4)