Neseniai Rukloje įvykęs incidentas, kai buvęs sveikas šauktinis staiga mirė, privertė susimąstyti apie mus tykančius nematomus pavojus. Todėl pasidomėkime, kokios infekcijos žmogų nužudo greičiausiai.

Pasak Panevėžio Infekcinių ligų suaugusių skyriaus vedėjos Violetos Dambrauskienės, pati didžiausia gydytojų ir pacientų nelaimė – meningokokinė infekcija, kurios žaibinės formos gali pražudyti per kelias valandas. „Tačiau negalima juokauti ir su kitomis ligomis, kad ir tuo pačiu gripu“, – sakė daktarė, pabrėždama, jog labai daug priklauso nuo konkretaus paciento imuniteto.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė nelinkus išskirti vienos ar kelių infekcijų, kurios pražudo staigiausiai, nes reakcija į ligos sukėlėją – labai individuali.

„Kiekviena liga gali turėti labai skaudžių, greitų pasekmių. Jei mes paminėsime tik meningokokinės infekcijos, stabligės ar kt. ligų sukėlėjus, liks už borto kiti, galintys sukelti ligos žaibines formas, dėl kurių žmogus miršta per parą ar dvi“, – komentavo D. Razmuvienė.

Painioja su peršalimo ligomis

Meningokokinė infekcija, kurią Infekcinių ligų suaugusių skyriaus vedėja V. Dambrauskienė paminėjo kaip vieną iš greičiausiai pražudančių vaikus ir suaugusius, tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant išryškėja odos bėrimas.  Beveik pusę bakterinių meningitų sukelia Neisseria meningitidis bakterija. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau Europoje labiausiai paplitą B ir C tipai.

Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens–žiemos–pavasario mėnesiais. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.  Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienas).

Sepsis – ūmus viso organizmo atsakas į infekciją

Kalbėdama apie sepsį, kuris taip pat įvardijamas kaip staigių mirčių priežastis, daktarė V. Dambrauskienė išskyrė septicemiją – „kraujo užkrėtimą, kurį gali sukelti bet kokia bakterija“ ir patį sepsį, „kurio sąvoka truputį pakeista“.

„Dabar sepsiu vadinamas ūmus viso organizmo atsakas į išplitusią infekciją (nebūtinai bakteriją), kuris gali sutrikdyti organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą, pasibaigiantį mirtimi“, – aiškino infektologė.

Infekcija iki sepsio paprastai išsivysto tuomet, kai organizmas nusilpęs. Sepsio rizikos veiksnys – sunkios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, leukemija ir kitos piktybinės kraujo ligos, alkoholizmas, kepenų ligos, įgimtas imuniteto silpnumas, sudėtingos chirurginės operacijos, traumos, nudegimai, sunki bendra ligonio būklė, ilgą laiką trunkanti nepakankama mityba, gydymas imunitetą mažinančiais vaistais ir kt.

Medicininėje literatūroje rašoma, jog dažniausiai sepsį lemia kvėpavimo takų infekcijos (pvz.: plaučių uždegimas), šlapimo takų infekcijos, infekcijos, pasireiškiančios pilvo ertmėje, minkštųjų audinių pūliniai ir kt.

Kada nedelsiant kviesti medikus

Kada skubiai vykti į ligoninę? „Jei ligonis pakelia karščiavimą, nekrenta kraujospūdis, pakanka kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau jei matome, kad nepajėgiam atsikelti, negalim atsigerti, nors aukšta kūno temperatūra, šąla galūnės – reikia kviesti medikus“, – patarė daktarė V. Dambrauskienė.

Spręsti, į kokią ligoninę vykti, infektologės nuomone – greitosios medicinos pagalbos medikų kompetencija. „Net ir viduriavimo priežasčių gali būti visokių – ne tik virškinamojo trakto sutrikimai, bet ir insultas, širdies ritmo sutrikimas.

Jeigu žmogus tik vemia ir neviduriuoja, galima įtarti ir minėtąjį meningitą. Širdies ritmo sutrikimo metu taip pat gali pykinti. Žinome, jog netgi stresas gali sukelti vėmimą ir viduriavimą“, – pateikė pavyzdį daktarė, pridurdama, jog tik 20 proc. viduriavimo atvejų susiję su virškinamojo trakto ligomis.

Ligos, padariusios didžiausią žalą žmonijai

Kokios infekcijos pražudo greičiausiai? Šis klausimas ginčytinas. Ir jei ligų, padariusių didžiausią žalą žmonijai dešimtukas – aiškus, sąrašo infekcijų, kurios atima gyvybę staiga, nėra. Tarp ligų, padariusių didžiausią žalą žmonijai visų pirma minimas Maras.

Juodąja mirtimi vadinta Maro pandemija apie 1300 metus Europos populiaciją sumažino per puse. Marą paprastai sukeldavo infekuotos blusos įkandimas, tačiau dabar nuo šios ligos saugo skiepai, užsikrėtę žmonės gydomi ir išgydomi.

Antroje visų laikų pavojingiausių ligų vietoje – poliomielitas. Ši užkrečiama liga paveikia nervų sistemą ir stuburo smegenis. 1952 metais poliomielito proveržis JAV paliko paralyžiuotus 20 tūkst. vaikų, 3 tūkst. mirė. Panašiu metu išrasti skiepai, tad dabar dauguma vaikų nuo poliomielito apsaugoti.

Trečioje baisiausių ligų vietoje – tuberkuliozė, dar vadinama džiova. Visai neseniai, 20 a. nuo šios mirtinos plaučių ligos mirė apie 100 mln. žmonių. O štai Geltonoji karštinė dar nepažabota. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, nuo jos pasaulyje kasmet miršta apie 30 tūkst. nepasiskiepijusių žmonių.

Penktoje didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų vietoje – ispaniškas gripas, kurio pandemija kilo 1918 metų kovą ir iki 1920 metų birželio išplito po visą pasaulį. Manoma, ispaniškas gripas nusinešė nuo 20 mln. iki 100 mln. gyvybių.

Šeštoje daugiausiai žmonių pražudžiusių ligų vietoje – 1979 metais skiepais pažaboti raupai. Iki šių dienų tai vienintelė visiškai išnaikinta liga.

Didžiausią žalą žmonijai padariusių ligų dešimtuko gale - cholera, maliarija, Elobos hemoraginė karštligė ir dėmėtoji šiltinė, kurios epidemija Europą siaubė 16-19 amžiuje, o didžiausi protrūkiai fiksuoti per Anglijos pilietinį, Napoleono ir Trisdešimtmečio karus.

Komentarai ()