Arbūzai ir rasizmas – ką tai turi bendro? ()
Arbūzus, tikriausiai, mėgsta dauguma. Juk taip skanu atsigaivinti arbūzo rieke karštą vasaros dieną. Bet ar žinojote, kad arbūzai yra siejami su rasizmu? Kodėl? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Stereotipas, kad afroamerikiečiai labai mėgsta arbūzus, atsirado dėl istorinių priežasčių. Viskas prasidėjo, kuomet juodaodžiai vergai išsikovojo laisvę pilietinio karo metu. Laisvi juodaodžiai augino, valgė ir pardavinėjo arbūzus, dėl to šis vaisius tapo jų laisvės simboliu.
Tuo metu pietuose gyvenantys baltieji, bijodami ką tik laisvę išsikovojusių juodaodžių, ėmė laikyti arbūzus juodaodžių tingumo, nešvarumo bei vaikiškumo simboliu. Šis rasistų išgalvotas stereotipas taip išplito amerikiečių kultūroje, kad jo tikroji kilmė buvo pamiršta.
Arbūzai siejami su nešvara, nes juos valgyti neišsiterliojus yra pakankamai sudėtinga; su tingumu, nes arbūzus auginti labai lengva, be to, valgyti arbūzą ir tuo pačiu metu dirbti yra labai sunku – reikia daryti pertrauką ir prisėsti; su vaikiškumu – nes arbūzai yra saldūs, spalvingi ir turi mažai naudingų medžiagų.
Nors vergijos metu baltieji leido juodaodžiams auginti, valgyti ir netgi parduoti arbūzus, jiems išsikovojus laisvę tai kėlė grėsmę rasinei tvarkai. Baltiesiems ėmė atrodyti, kad juodaodžiai tokiu būdu puikuojasi savo laisve – dabar jie galėjo pragyventi iš savo žemės, pardavinėti arbūzus turguje, ir netgi valgyti arbūzus viešumoje kartu su baltaisiais.
Viena šeima Hjustone labai išgyveno, kuomet 1865 metais juodaodžiai išsikovojo laisvę ir jų namus paliko jų tarnaitė Clara. Henry Evansas, mažas baltaodis berniukas, kurį prižiūrėjo Clara, laikė ją antrąja savo mama ir jai palikus namus verkė net kelias dienas. Tačiau kuomet berniukas sutiko Clarą gatvėje, jis atsisakė su ja bendrauti. Clarai pasiūlius gabalėlį arbūzo, šis jai atkirto: „Aš nevalgysiu to, ką valgo negrai.“
Laikraščiai stipriai prisidėjo prie to, kad arbūzai būtų siejami su laisvais juodaodžiais. 1869 metais buvo išspausdinta pirmoji karikatūra, kurioje juodieji mėgaujasi arbūzais. Po dviejų metų kitas laikraštis išplatino žinią, jog juodaodis užnuodijo arbūzą, kad atsikratytų savo kaimyno.
Žinutė, kurią bandyta perteikti šiuo stereotipu, buvo ta, kad juodaodžiai dar nėra pasiruošę laisvei. 1880 metais rinkimų metu demokratai apkaltino Pietų Karolinos leidžiamąją valdžią, kurioje daugumą sudarė juodaodžiai, neva jie švaisto mokesčių mokėtojų pinigus arbūzams. Ši išgalvota fikcija netgi pateko į istorijos vadovėlius.
XX amžiaus pradžioje arbūzų stereotipas buvo išplitęs visur – atvirukuose, muzikoje, žiniasklaidoje ir t.t. Tokiu būdu buvo mėginama išlaikyti rasinę tvarką visuomenėje pasitelkiant patyčias.
Atrodo, kvaila vienam vaisiui priskirti tiek daug prasmių. O tiesa ta, kad iš prigimties arbūzai neturi nieko bendra su rasizmu. Tačiau kultūriniai simboliai turi galią formuoti mūsų pasaulio suvokimą. Nors arbūzai iš pradžių buvo juodaodžių laisvės simbolis, baltieji juos pavertė pajuokos objektu.
