Vienoje archeologinių kasinėjimų vietoje rastos keramikos liekanos pateikė ankstyviausių įrodymų apie alaus gamybą Kinijoje pagal ypatingą 5 000 metų senumo receptą, pirmadienį paskelbė tyrėjai.

Tie radiniai atskleidė, kad žmonės jau prieš penkis tūkstantmečius naudojo „pažangią alaus darymo technologiją“, pasižyminčią tiek Rytams, tiek Vakarams būdingais elementais, sakoma studijoje, paskelbtoje JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Gelsvos spalvos nuosėdos, nugramdytos nuo molinių piltuvėlių ir plačiagurklių ąsočių, atskleidė, iš ko galėjo būti daromas alus: mokslininkai aptiko sorų, miežių, Jobo ašarių ir šakniagumbių liekanų.

„Rasti miežių buvo netikėta“, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis šios studijos autorius Jiajingas Wang, dirbantis Stanfordo universitete. Pasak jo, tos liekanos yra ankstyviausi miežių buvimo įrodymai Kinijoje rastoje archeologinėje medžiagoje.

„Šis alaus receptas atskleidžia persipynusias kinų ir Vakarų tradicijas: miežiai – iš Vakarų; Jobo ašarės ir šakniagumbiai – iš Kinijos“, – aiškino tyrėjas.

Šis atradimas byloja, kad miežiai pateko į Kiniją apie tūkstančiu metų anksčiau negu manyta.

Miežiai „galėjo būti naudojami kaip alaus sudėtinė dalis gerokai anksčiau negu jie tapo įprastu žemės ūkio produktu“, sakoma straipsnyje.

Kasinėdami senovinės gyvenvietės liekanas Midziajos vietovėje netoli vieno Vei upės intako Kinijos šiaurėje, archeologai rado dvi duobes, įrengtas maždaug 3,4–2,9 tūkst. metų prieš mūsų erą.

Jose buvo dirbinių, atskleidžiančių, kad alus buvo fermentuojamas, košiamas ir laikomas rūsiuose. Taip pat buvo rasta krosnių, kurios galėjo būti naudojamos salyklui gaminti.

Visgi tyrėjai sakė negalintys tiksliai nustatyti, kokio skonio buvo tas alus, nes nėra žinoma, kokiu santykiu būdavo dedama sudėtinių dalių.

„Spėju, kad tas alus galėjo būti saldžiarūgštis, – sakė Jiajingas Wang. – Rūgštis gaunama iš besifermentuojančių grūdų, o saldumas – iš šakniagumbių.“

Pasak ekspertų, rasta įrodymų, kad maždaug toje pačioje epochoje alus taip pat būdavo verdamas Irane ir Egipte.

„Artimųjų Rytų miežių atsiradimas kiniškame gėrime atitinka fermentuotų gėrimų ypatingą vaidmenį socialiniuose santykiuose, o šis egzotiškas ingredientas tikriausiai patiko kylančio elito nariams“, – sako biomolekulinės archeologijos ekspertas Patrickas McGovernas, dirbantis Pensilvanijos archeologijos ir antropologijos muziejuje.

P. McGovernas, kuris neprisidėjo prie pastarosios studijos, pritarė nuomonei, kad Kinijoje buvo naudojamos pažangios alaus virimo technologijos ir kad „senovės žmonės, tarp jų (gyvenę) Midziajoje, naudojo tuos pačius principus ir technologijas, kurias aludariai naudoja mūsų dienomis“.

Komentarai (1)