Kinų tylėjimas – grėsmė pasauliui: jų palydovas į Žemę gali rėžtis bet kur ir bet kada (2)
Kinijos kosminė laboratorija „Tiangong-1“ artimiausiu metu turi sugrįžti į Žemę, tačiau kada, kur ir kaip tai nutiks nėra aišku. Kinijos pareigūnai šia tema neatvirauja, o kai kurie astronomai būgštauja, kad nutiks šiurpiausias scenarijus ir daugiau nei 8 tonas sverianti stotis nevaldoma rėšis į mūsų planetą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas taip manančių – Thomas Dormanas iš El Paso (Teksasas, JAV), ilgą laiką sekantis Žemės palydovus ir vedantis jų praskridimų statistiką. „Tiangong-1“ jis stebi nuo pat stoties paleidimo 2011-ųjų rugsėjį.
„Jei neklystu, Kinija lauks iki paskutinės minutės ir tuomet visam pasauliui praneš, kad turi problemų su savo kosmine stotimi, – sakė T.Dormanas. – Būtų labai blogai, jei jos dalys imtų kristi į tankiai apgyvendintą vietovę. Tiesa, nemaža tikimybė, kad jos nukristų vandenyne ar neapgyvendintoje vietoje.“
„Tiangong-1“ (liet. dangiškieji rūmai) stotį kinai naudojo įvairiems mokymams ir duomenų rinkimui. Iš pradžių planuota, kad ši stotis veiks iki 2013 metų ir bus sudaužyta valdomu būdu, tačiau Kinija nusprendė pratęsti jos darbą.
Stotis toliau skriejo aplink Žemę ir rinko įvairius duomenis apie planetą, vandenynus, miškus, naudojamą žemę, urbanizaciją ir kt. Deja, šiuo metu ji neaktyvi: kovo mėnesį Kinijos naujienų tarnybos pranešė, kad „Tiangong-1“ duomenų rinkimo darbai buvo nutraukti.
Kinijos pilotuojamos kosmoso inžinerijos biuro pareigūnai pridūrė, kad ryšys su stotimi nutrūko ir nebėra galimybių valdyti jos sugrįžimo, taigi ji atmosferą turėtų pasiekti artimiausiais mėnesiais. T.Dormanas teigia, kad jo stebėjimai rodo tą patį.
Šis scenarijus įtikinamai skamba ir Deanui Chengui iš Azijos tyrimų centro Vašingtone, JAV. Jis stebisi, kodėl Kinijos pareigūnai aiškiai nepasako, kada jų laboratorija grįš į Žemę.
„Tai leidžia manyti, kad sugrįžimas nebus kontroliuojamas“, – sakė jis.
Vis dėlto, jei kinai gali valdyti „Tiangong-1“, kodėl jie tebelaiko orbitoje stotį, kuri nėra naudojama?
„Vienas iš variantų – stotyje liko mažai degalų, taigi Kinija laukia, kol stoties orbita natūraliai sumažės ir jie galės nukreipti ją į Žemę“, – svarstė T.Dormanas.
Kada tai įvyks, lieka neaišku – „Tiangong-1“ orbitoje gali išsilaikyti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų. Tuo metu Kinija garsiai skelbia naujus savo planus – rugsėjį į kosmosą turėtų pakilti „Tiangong-2“, o dar po mėnesio į ją skris pilotuojama misija.
Ateityje prie šios kosminės stoties bus jungiami nauji moduliai, o po penkmečio šalis tikisi turėti Tarptautinės kosminės stoties analogą.
