Jo yra kosminių erdvėlaivių degalų sudėtyje, vėžį žudančiuose radiaciją spinduliuojančiuose įrengimuose, atominiuose laikrodžiuose. Šį metalą galima vadinti tiesiog neprognozuojamu – jis pats keičia savo formą ir sprogsta – nuostabiai ir nenuspėjamai.

Tai – cezis. Vienas ekstremaliausių periodinės lentelės elementų. Nors jis – minkščiausias iš žinomų metalų (minkštumu prilygsta margarinui), kartu jis yra ir reaktyviausias. Kitaip tariant, labiausiai reaguojantis. Jis sprogsta -116°C temperatūros lede, dėl oksidacijos procesų spontaniškai užsiliepsnoja kambario temperatūros ore.

Viena efektingesnių, pirotechninius šūvius primenančių reakcijų vyksta ant cezio gabalėlio užbėrus žiupsnį sieros.

Lydytis cezis pradeda +29°C temperatūroje. Tad paėmus į ranką specialią kapsulę su ceziu (kapsulės viduje – vandenilio arba inertinės argono dujos), cezis ima teliūskuoti it metalinis vanduo, mat delno temperatūra – apie +36°C. O kapsulę su ceziu padėjus, cezis ima stingti į fantastiškus aukso spalvos kristalus.

Cezio ištekliai Žemėje – riboti, todėl šis išprotėjęs metalas brangesnis už auksą. Gramas cezio gali kainuoti ir 100 eurų. Tačiau kaina – toli gražu ne nuostabiausia jo savybė. Nė iš tolo. Jis sugeba neįtikėtinų fokusų. Pvz., suformuoti ir ištirpdyti nuostabias metalo snaiges – temperatūrai kylant ir krintant. Ir dar daugybę visokių kitokių triukų. Kviečiame pasigrožėti.

Komentarai ()