Vanduo krinta iš dangaus, sunkiasi iš žemės ir teka iš čiaupo. Tas pats vanduo, atrodantis toks paprastas ir savaime suprantamas dalykas, kai kam krauna milijardus dolerių, rašo „Bloomberg“. Ir panašu, kad geriamojo vandens industrija išprotėjo.

Ekologišų prekių parduotuvės „Planet Organic“ lankytojai visi panašūs: vyrai su šortais bei laisvais marškinėliais, moterys – juodomis tamprėmis bei sportinėmis liemenėlėmis. Jie apžiūri lentynas ir čiumpa keisčiausius dalykus – kiaušinių proteino batonėlius, „organinį energijos eliksyrą“ ir, žinoma, vandenį.

Anksčiau stebino švarus vanduo

Parduotuvėje – daugiau nei 20 rūšių skirtingais pavadinimais parduodamo geriamojo vandens. O ką bekalbėti apie pasiūlą rinkoje. Šiuo metu pasaulyje geriamojo vandens industrija išgyvena keistą pakilimą.

Panašu, kad kiekvieną savaitę rinkoje sėkmingai įsitvirtina vis naujas produktas. Tai kapitalizmas pačia tikriausia savo forma – paimti laisvai prieinamus išteklius, aplipdyti juos vis kitomis etiketėmis ir parduoti kaip kažką naujo, kažką, kas galėtų transformuoti pirkėjų kūną, mintis ir sielas.

Vanduo nebėra tiesiog vanduo, tai žodis, prie kurio gali būti prijungti patys įvairiausi apibūdinimai. Ir tai veikia! Per paskutinius dešimtmečius geriamasis vanduo buteliukuose tapo sparčiausiai augančia gėrimų rinka.

2013 m. bendra rinkos vertė siekė 157 milijardus dolerių, o 2020 metais planuojama, kad šis skaičius išaugs iki 280 milijardų. Vandens pardavimai šiandien 100 kartų didesni nei devintame dešimtmetyje. Vandens – skysčio, kurio išsivysčiusiose šalyse galima nemokamai gauti tiesiog atsisukus kraną. Kas atsitiko?

Vanduo tapo mada

Kaip daugeliui laisvai prieinami ištekliai, vanduo visuomet buvo siejamas su keista komercine verte. Vienuoliai nuo seno piligrimams gamino specialius vandens buteliukus – kelionės įrodymus (puikus reklamos viduramžiais pavyzdys), turtingi europiečiai keliaudavo į miestelius ir ragaudavo vandens, gydančio nuo vienų ar kitų ligų. 1914 m. pasirodė pirmoji geriamojo vandens reklama.

Vis dėlto, dvidešimtojo amžiaus pradžioje vandens revoliucija vos nenužudė šio verslo. Pradėtas chloruoti geriamasis vanduo ir 1908 metais Džersis tapo pirmuoju JAV miestu, kuriame visas viešasis vanduo buvo išvalytas. Dėl to geriamojo vandens butelių industrija praktiškai žlugo. Anksčiau švarus vanduo buvo būtinybė ir prabanga, o dabar jis tapo visiems nemokamai prieinamu. Kam tuomet išlaidauti dalykui, kurio jau galima rasti kiekviename name?

Atsakymas į šį klausimą atsirado 1977 metais – kartu su ko gero vienu iš įsimintiniausių televizijos reklamos šūkių.

„Giliai po Pietų Prancūzijos laukais, proceso, susiformavusio prieš milijonus metų metu, pati gamta ledo šaltumo vandeniui suteikia gyvenimą – „Perrier“, – skelbiama reklamoje. Ši kampanija turėjo milžinišką pasisekimą – „Perrier“ pardavimai per kelis metus nuo 2,5 milijono išaugo iki 75 milijonų. Ši sėkmė sutapo su aerobikos mada Amerikoje – tapo madinga ne tik sportuoti, bet ir atrodyti „sportišku“.

1985 metais „Time“ žurnalas rašė: „Vandens siurbčiojimas pakeitė vyno siurbčiojimą. Žmonės susitinka ir geria vandenį“. Netrukus ėmė sklisti gandai, kad Madonna maudosi vonioje, į kurią pripilta geriamojo vandens iš butelių, o Jackas Nicholsonas tapo naujo natūralaus mineralinio vandens prekės ženklo veidu. Geriamojo vandens linijas paleido net tokie vaisvandenių gamintojai, kaip „Pepsi“, „Coca-Cola“ ir „Nestle“.

Stebuklingos galios

Vandens renesansas nebuvo susijęs tik su mada. Vanduo buteliuose gali būti reklamuojami taip, kaip jokie kiti žemės ištekliai. Nors vieno vandens buteliuko kaina dažnai kainuoja tiek, kiek tūkstantis galonų vandens iš krano, kai kurie vandens gamintojai teigia, kad jų vanduo atkeliauja iš gręžinių žemėje, taigi žmonės moka už gamtą, už fantaziją, kaip ledinis vanduo srūva akmenimis. Nepaisant to, dauguma tokio vandens – tiesiog paprastas vanduo iš krano, apvilktas prabangia etikete. 2004 metais „Coca-cola“ pradėjo prekiauti vandeniu „Dasani“.

Po penkių savaičių 500 tūkst. butelių, paleistų į apyvartą, buvo grąžinti, nes kilo skandalas – paaiškėjo, kad kompanija naudoja paprastą vandenį iš krano, pridėdama šiek tiek mineralinių druskų. Po 10 metų „Coca-cola“ pristatė naują savo vandenį – „Vita Coco“. Tai buvo pirmas iš „naujųjų vandenų“ – kokosų vanduo, kurio rinka Anglijoje šiuo metu verta 100 milijonų svarų.

Vandens industrija sulaukė ir dar vienos malonios staigmenos – Anglijoje buvo apmokestinti daug cukraus turintys gaivieji gėrimai. Vandens rinka tuo tarpu – tik augo. Naujausias „Coca-Cola“ išradimas – „Glaceau Smartwater“ („Išmanusis vanduo“). Vanduo, gaunamas iš gręžinio Morpethe, yra distiliuojamas, o paskui papildomas elektrolitais. Trumpai tariant – vanduo yra išgarinamas, o paskui vėl surenkamas, bet „Coca-Cola“ teigia, kad šis procesas yra „įkvėptas debesų“. Skamba keistai, bet išmanusis vanduo jau vertinamas 23 miljonais svarų, o kompanija paskelbė, kad į naujus fabrikus investuos dar 15 milijonų svarų.

Industrija išprotėjo

Jeigu paskutinįjį dešimtmetį galima vadinti vandens komercinės plėtros laikais, tai 2016 metai gali tapti laiku, kai vandens industrija išsikraustė iš proto. Atrodo, kad jau nebėra limito frazėms, klijuojamoms prie vandens buteliukų ir tam, už ką pirkėjai yra pasiryžę mokėti pinigus. Vandeniui nebeužtenka būti tiesiog vandeniu – jis turi turėti stebuklingų galių.

Vien šią vasarą rinkoje pasirodė tokie produktai kaip sveikatos suteikiantis vanduo, proteinais praturtintas vanduo, poliarinių ledynų vanduo, juodas vanduo, vanduo, turintis „gerųjų riebalų“, vandenyno gilumų vanduo... Atsirado net nauja profesija – vandens verslininkas.

Vienas tokių, Rahis Daneshmandas, gatvėje dalina naujojo „Virtue energy water“ pavyzdžius. 250 mililitrų buteliuke, kuris kainuoja 1,35 svaro – becukris gazuotas vanduo, kuriame yra „yerba mate“, ženšenio, citrinų rūgšties ir guaranos, o vanduo siūlo tokią „natūralaus“ kofeino dozę kaip vienas kavos puodelis. Vanduo turi net du skonius – uogų bei citrinų.

„Smagiau nei paprastas vanduo“, – sakė viena praeivė, paragavusi naujojo vandens. „Virtue“ yra R.Danehmando didžioji idėja. Tiesa, antroji – verslininkas jau išpopuliarino „Virtue“ šaltą arbatą. Savo naująjį vandenį jis pristato kaip Anglijos pirmąjį natūralų becukrį energetinį vandenį. Vandens verslininkai R.Danehmanas teigia susidomėjęs vandens verslu, nes norėjo kažko gryno.

„Vanduo yra tai, ko visiems reikia ir tai, ką visi vartoja“, – sakė jis. Ir nors jo siūlomas gėrimas labiau primena vaisvandenius, verslininkas jį vadina vandeniu, nes čia nėra cukraus. Daugybė kito vandens rinkoje yra pripumpuoti cukraus. Štai „Coca-cola“ vanduo turėjo net 23 gramus cukraus, kol visuomenei pasipiktinus, jis buvo pakeistas saldikliu.

Tiesa, tuomet žmonės pradėjo skųstis nauju skoniu ir kompanija vėl grįžo prie cukraus. Savo sugalvotą vandenį verslininkas bandė pasiūlyti sveiko maisto tinklui „Revital“. Jos vadovui patiko tai, kad gėrimas vadinamas vandeniu, o ne energiniu gėrimu, o taip pat jame yra natūralūs ingridientai – matė Pietų Amerikoje itin populiari.

„Tai taps madinga, pamatysi. Po metų tai taps vos ne taip pat populiaru kaip žalia arbata, būtent į matę reikėtų orientuotis reklamuojant šį gėrimą“, – patenkintas sakė „Revital“ vadovas Rahilas Voras. Nauji vandens mėginiai pas šį vadovą atkeliauja kiekvieną savaitę.

„Tai mada. Keisčiausias dalykas kurį man teko matyti tai vanduo skardinėse. Nieko, tiesiog vanduo, be jokių priedų. 330 mililitrų tokio vandens kainuoja svarą.“ Vanduo iš skardinių ir ledynų Vanduo skardinėse „CanO“ rinkoje pasirodė šį pavasarį. Prieš papuolant į parduotuvių lentynas, kompanijos vadovai užsitikrino teisę savo vandenį tiekti Niuojorko mados savaitei ir gauti šiek tiek modelių reklamos. Po kelių mėnesių šio vandens jau buvo pilnos parduotuvės. Vandens kūrėjai pripažino, kad daugeliui jų idėja iš pirmo žvilgsnio atrodo keista.

„Žmonės mano, kad tai tiesiog kolos skardinė, pripildyta vandens. Kai galvoji taip, tikrai neatrodo kažkas ypatinga“, – sakė jis. Viskas turėtų pasikeisti, pamačius vandenį savo akimis. Iš Austrijos Alpių atkeliavęs vanduo pakuojamas į minimalistines juodas arba baltas skardines.

„Vizualinis aspektas diktuoja viską, ką mes darome. Tai ne tik produkcija, bet įkvepiantis prekės ženklas“, – pasakojo vandenį gaminančios įmonės įkūrėjas Perry Fieldingas. Reklamuojant šį gėrimą, nuotraukose jis atsiduria šalia „MacBook Airs“, senų fotoaparatų, baseinų bei prabangių rankinių. Atrodo, kad vanduo skardinėse atrodo kaip galutinis taškas, iki kurio gali nueiti paprastas vanduo. Liko vienas žingsnelis iki to, kad imtume prekiauti emocijomis arba oru. Nors ir tai jau vyksta – už 80 dolerių jau galima nusipirkti „ypatingų vietų oro“.

Tačiau vandens industrija, atrodo, neturi ribų. Už 26 dolerius galima nusipirkti „Merchant“ viešbučio vandens „Iceberg“. Į šiuos buteliukus vanduo atkeliauja iš ledyno. Teisiškai negalima skaldyti ledynų, taigi kompanija laukia kol dalis ledo atskyla, laivais ją nutempia į krantą ir leidžia ten tirpti. Žinoma, be jokios papildomos šilumos – tai sugadintų vandens skonį.

Kada riba? Kada atsibusime iš šio kapitalizmo sapno? Ko žmonės ieško visuose tuose vandenyse? Ko gero to paties, ko įvairiuose kituose „super“ sveikuose produktuose – tobulos sveikatos, moralinės laimės, kažkokios vidinės švaros, tarsi vandens skardinė galėtų nuplauti vakar išgertą butelį vyno. Tiesa, kol kas nepanašu, kad vandens beprotybei artėja pabaiga.

Ekspertai ir toliau geriamojo vandens industrijai prognozuoja 5–6 proc. augimą. Jei yra kažkokia riba, ja galėtų tapti dabar kuriamas vanduo vaikams. Kai kas prognozuoja, kad „vaikų vandens“ rinka gali augti net greičiau nei įprasto geriamojo vandens. Toks vanduo įpakuojamas spalvotuose buteliuose su įvairiais vaikų pamėgtais personažais. Prekiaujantys juo teigia, kad taip vaikai jaučiasi lyg gerdami limonadą, nors iš tikro geria vandenį.

Tiesa, dauguma tų vandenų nėra tokie jau nekalti – tarkime, vaikams skirtas kolos skonio vanduo. Savaime suprantama, kad šis skonis išgaunamas ne be papildomų priedų. Jei anksčiau nuostabą kėlė tai, kad vos atsukus kraną iš jo ima tekėti švarus geriamas vanduo, šiandien žmonėms reikia stebėti, kaip lėtai į jų buteliukus tirpsta ledynai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Gintarė Valentinaitienė

Komentarai (3)