Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis.

Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą?

Išsivysčiusios Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys atliekų į sąvartynus veža labai mažai: šiukšlės deginamos ar perdirbamos. Lietuva, tuo tarpu, į sąvartynus gabena daugiau nei 70 proc. visų atliekų. Nesunku atspėti, jog atliekų išvežimas į sąvartynus – pigiausias, bet kartu ir pats blogiausias atliekų tvarkymo būdas.

„Tam, jog perdirbtum plastikinį butelį nuo aliejaus ar, dar blogiau, kokio nors tepalo, visų pirma turi jį išvalyti. Ekonominė logika sako, kad švarios atliekos turėtų būti perdirbamos, nešvarios – deginamos“, - sako termofikacinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ atstovas Andrius Kasparavičius.

Atliekos gali virsti kuru ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus elektra bei šiluma. Šiuo metu Lietuva yra itin priklausoma nuo kitų valstybių, nes didžiąją dalį reikalingos elektros energijos importuoja. Pastačius „Fortum“ jėgainę, Klaipėdos sąvartyne atliekos jau nepilamos, o 40 proc. miestui reikalingos šilumos yra pagaminama būtent šioje elektrinėje.

„Mokslo sriubos“ kūrėjai klausia, kaip išvalomi dūmai, kad iš termofikacinių elektrinių kaminų į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kaip vyksta pats deginimo procesas. Koks yra skirtumas tarp nepilno ir pilno degimo ir kodėl pastarasis – mažiau žalingas mūsų sveikatai? „Mokslo sriuba“ kviečia labiau pasidomėti šia tema ir kartu siekti tausoti Žemės planetą.

Komentarai ()