Alkoholio ir rūkalų branginimas, draudimas rūkyti balkonuose - tik pati pradžia: ar lietuviai pasirengę dar didesniems pokyčiams? (Video) (10)
Alkoholio, rūkalų branginimas, kalbos apie daug cukraus turinčių produktų apmokestinimą šiomis dienomis pašiurpino daugelį. „Kaip dabar reikės gyventi, kai bus atimti didžiausi gyvenimo džiaugsmai?“ – žmonės piktinasi socialiniuose tinkluose. Tačiau tai gali būti tik pradžia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Novatoriumi būti nebijantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo „Facebook“ paskyroje pradėjo diskusiją: drausti rūkyti balkono ir lauko kavinėse ar ne? O gal imtis dar toliau siekiančių tikslų, kaip tai daro užsienio šalys?
„Šiandien į viešąją erdvę vėl grįžo diskusijos apie pasyvaus rūkymo prevenciją daugiabučių namų balkonuose ir lauko kavinėse.
Diskutuojama apie tai, ar tokia priemonė nebūtų perteklinis kišimasis į asmeninį gyvenimą ir perteklinis valstybės reguliavimas.
Skeptikams noriu priminti, kad mūsų teisės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. O mes visi turime teisę į sveiką gyvenamąją aplinką ir daugeliu atveju valstybės kišimasis yra savaime suprantamas ginant žmogaus teisę į sveiką gyvenamąją aplinką (triukšmo prevencija, kvapų kontrolė ir t. t.)
Principinė nuostata turėtų būti tokia, kad rūkantieji, turėdami teisę rūkyti, privalėtų užtikrinti, kad dėl jų apsisprendimo nenukentėtų kiti žmonės (t. y. nebūtų verčiami pasyviai rūkyti, nepaisant to, kur tai vyksta).
Buvo labai daug diskutuojama apie galimus pavojus 2006 m., kai buvo priimtas sprendimas drausti rūkyti baruose ir restoranuose. O rezultatas: 50 proc. sumažėjęs pasyvaus rūkymo paplitimas darbo vietose ir gyvenamosiose patalpose.
Visuomenė pati kelia tolesnius klausimus dėl pasyvaus rūkymo prevencijos, o politikų prievolė yra tuos klausimus iškelti į politinių diskusijų lygį.
Ar būtų labai blogai, jei Lietuva savo vizijoje turėtų siekį tapti tokia vieta pasaulyje, kokia pasyvaus rūkymo politikos atžvilgiu yra tapusi, pavyzdžiui, Kalifornija.
Būtų net labai įdomu, jei apie požiūrį į rūkymą, be kitų asmenų, pasidalintų ten buvusieji. Gal tada ir diskusijoje mažiau būtų tokių argumentų kaip valstybės nepasitikėjimas savo piliečiais ir pan. O gal būtų įdomu pradėti diskusijas ir dar ambicingesne tema?“ – svarstė naujasis ministras.
Kalifornijoje – rūkalai nuo 21-erių
Įraše jis pateikė ir dvi nuorodas. Apie ką jose kalbama? Kalifornijoje JAV nuo šių metų birželio mėnesio įsigaliojo naujos Tabako kontrolės įstatymo pataisos, į kurias įtrauktas e. cigaretės apibrėžimas, draudžiama rūkyti mokyklų teritorijose, o kone svarbiausia tai, kad rūkalai parduodami asmenims nuo 21 metų.
Čia atkreiptas dėmesys į tai, jog elektroninės cigaretės yra kur kas labiau mėgstamos moksleivių ir studentų, o jas rūkant surūkoma dvigubai ar net trigubai daugiau, nei tai nutiktų rūkant įprastas cigaretes.
Kalbama ir apie rūkymą kaimynystėje, pateikiamas ir prevencinis filmukas – jį galite peržiūrėti žemiau.
Koks dar ambicingesnis tikslas?
Antrojoje nuorodoje kalbame apie Suomijos pavyzdį. Užmojis ypatingas – iki 2040 metų šalį padaryti nerūkančią. Tokį planą yra patvirtinusi Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerija.
Planas apima priemones, kuriomis būtų ne tik užkertamas kelias pradėti rūkyti, bet ir pagalbos žingsniai tiems, kurie nori mesti rūkyti. Numatoma griežta kontrolė: standartizuotos tabako gaminių pakuotės, nuolatinis mokesčių didinimas, nerūkymo politikos taikymas gyvenamuosiuose objektuose, privačiuose automobiliuose (šiuo metu Suomijoje automobiliuose jau draudžiama rūkyti, kai ten yra nepilnamečių), žaidimų aikšteles, pramogų parkus ir paplūdimius. Taip pat bus taikomi ribojimai naujiems tabako gaminiams.
2013 metais Suomijoje 16 proc. 15–64 metų piliečių rūkydavo kasdien, o tikslas iki 2040 m. šį skaičių sumažinti iki 2 proc.
Lietuviai dar nepasiruošę
Ar lietuviai pasiruošę priimti tokį didžiulį iššūkį? Nors Lietuva viena pirmųjų įsivedė draudimą rūkyti viešose vietose, lietuviai tebėra vieni daugiausia rūkančių Europos Sąjungos (ES) gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje rūko kas antras vyras ir viena iš šešių moterų. Be to, rūkančių moterų kasmet daugėja. Kokios to pasekmės?
Daugiau nei 400 tūkstančių žmonių Lietuvoje kenčia nuo kvėpavimo takų ligų, kurių pagrindinė priežastis yra rūkymas, moksliškai įrodyta, kad rūkymas tiesiogiai prisideda prie kas antro rūkančių žmonių mirties.
Deja, šiandien toks iššūkis lietuviams, ko gero, sukeltų tik dar didesnę pasipiktinimo bangą. Tačiau atrodo, kad nors ir ne tuoj pat, prie šio žingsnio bent teoriniu lygmeniu politikai pasiryžę prisidėti.
