Bandant automobilius avarinėmis aplinkybėmis naudojamiems manekenams nuo XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos tenka itin nelengvos užduotys. Nors šie manekenai – ne žmonės, o tik priemonės, jie kainuoja iš tiesų nemažai, o juose esantys jutikliai suteikia galimybę organizacijoms, atliekančioms avarinius bandymus, pateikti atsakymą, ar tam tikrame automobilyje avarijos metu atsidūrusiam asmeniui pavyktų išgyventi.

Turbūt mažai ką nustebintų faktas, kad Žemės gyventojų populiacija sensta, žmonės gyvena ilgiau, nei kada yra gyvenę jų protėviai, rašo „Autoevolution“.

Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad gyvendami labiau išsivysčiusiose šalyse žmonės šiuo metu yra storesni, nei kada yra buvę anksčiau. Kaltinti galima greitą maistą, prastą mitybą, tingumą ir daugybę kitų veiksnių, bet viena yra aišku – žmonių svoris neabejotinai didėja. Kalbant apie žmonių svorio vidurkį JAV gerų rezultatų tikrai nerodo.

Maža to, šioje srityje kažin ar būtų logiška tikėtis kokių nors pokyčių į gerą. Tuo pačiu konstatuojama, kad JAV vairuotojų amžius ženkliai auga, taigi automobilių gamintojams tenka pasukti galvą, kaip apsaugoti į avariją patekusiuosius.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo ketinama sukurti modelį, skirtą apsaugoti tiek lieknus, tiek ir antsvorio turinčius vairuotojus. Ketinama išmėginti naują atsparumo avarijoms bandymų modelį. Įdomu pastebėti, kad šiame modelyje numatomas 123 kilogramus sveriantis manekenas, t. y. 45 kilogramais sunkesnis už įprastinius anksčiau bandymuose naudotus variantus.

Kaip teigia Stewartas Wangas iš Mičigano universiteto, šis prototipas – vienas iš daugelio, tarp kurių yra ir manekenas, įkūnijantis 70 m. antsvorio turinčią moterį. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, nutukę žmonės linkę avarijos metu „panerti“, o tai reiškia, kad jie gali nuslysti po saugos diržu ir dėl šios priežasties patirti daugybinių apatinės kūno dalies sužeidimų. Tokia situacija susiklosto, nes apatinė diržo dalis yra nepatvariausia dėl jai tenkančios pernelyg didelės apkrovos. Mokslininkų teigimu, antsvorio turintys asmenys dažniau automobilių avarijose patiria apatinių galūnių traumų.

Dar teigiama, kad šiuo metu atliekami tyrimai duos teigiamų rezultatų per artimiausius septynerius metus. Apatinės galūnės – tai ne vienintelės kūno vietos, kurios keičiasi žmogui senstant ir svoriui augant. Keičiasi ir krūtinės ląstos forma bei struktūra. Ši kūno vieta tampa silpnesnė, o rizika patirti krūtinės sužeidimų padidėja net 15 kartų.

Taigi įvertinus visas šias mokslininkų pateikiamas išvadas tenka pripažinti, kad dabar jau egzistuoja dar viena priežastis, dėl kurios galima drąsiai teigti, kad riebalai gali nužudyti. Akivaizdu, kad ši informacija – puiki motyvacija kūno būklei pagerinti. Jei vis tik jums trūksta argumentų, prisiminkite, kad numetę svorio sutaupysite dalį automobiliui varyti būtinų degalų kiekio.

Komentarai (1)