Viena iš dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių - paslėptas alkis, tačiau net vaikystėje nešiotos sauskelnės yra svarbios (1)
Pasaulinės tendencijos rodo, kad vyrų spermos kokybė smarkiai prastėja – per pastaruosius 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta“ būna nekokybiška vyro sperma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatus, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų pagalbinių apvaisinimų šiame regione padaugės net 7 proc.
„Paslėptas alkis“ – vyrų nevaisingumo priežastis?
„Neigiamos įtakos spermos kokybei gali turėti genetinės ligos, imunologiniai faktoriai, kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų. Spermatozoidų kiekį bei jų gyvybingumą lemia ne tik genetika, bet ir netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, užteršta aplinka (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos, kt.), sėslus gyvenimo būdas – net 30–50 proc. vyrų vaisingumą lemia šie veiksniai ar net vaikystėje mūvėtos sauskelnės.
Neigiamą įtaką vyrų vaisingumui gali turėti ir persirgtos ligos – kiaulytė, lytiškai plintančios ligos (gonorėja), uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai, kt.), išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis bei intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje. Tačiau verta žinoti, kad spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi ir kasdien vartojamas maistas“, – teigia gydytojas urologas dr. Vytautas Kamarauskas.
Pasak urologo, mažėjantis dirvožemių derlingumas, oro ir klimato tarša daro įtaką vartojamo maisto kokybei – pasaulyje ši problema apibūdinama kaip „paslėptas alkis“ (angl. „hidden hunger“), kuris reiškia mikroelementų trūkumą kasdien vartojamuose maisto produktuose.
Pagal Vokietijoje atliktus tyrimus, matoma, kad 1985–2002 m. itin pakito mineralų ir vitaminų kiekiai daržovėse ir vaisiuose, pvz. vitamino B5 kiekis bananuose sumažėjęs 95 proc., brokoliuose aptinkama 73 proc. mažiau kalcio, 62 proc. folio rūgšties bei 55 proc. magnio. Lietuvių mėgstamos bulvės per tirtą laikotarpį prarado 78 proc. kalcio ir 48 proc. magnio kiekio. Pastebimas ypač sumažėjęs vitamino C kiekis braškėse (87 proc.), obuoliuose (60 proc.) bei špinatuose (65 proc.).
Mikroelementų trūkumą kasdienėje mityboje patvirtino ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), dar 2006 m. paskelbusi tendenciją, kad apie 2 milijardai, t. y. kas trečias pasaulio gyventojas skundžiasi vitaminų ir mikroelementų trūkumu, o tai gali daryti įtaką nepakankamai reprodukcinei funkcijai (vaisingumui), pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmei bei embriono išgyvenimui. Dėl šios priežasties pagalbiniai vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatai rekomenduojami tiek bandančioms natūraliai pastoti poroms, tiek atliekančioms pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Naujausios DNR studijos ir vyrų nevaisingumas
Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kai nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma ir gyvybiškumas. Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Nepavykstant pastoti, kai nevaisingumo priežastys slypi vyro organizme, reikalingas naujas tyrimas, atskleidžiantis kitus spermos parametrus – spermos-hialurono rūgšties surišimo analizė (SHBA).
Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui. Naujausia Austrijoje atlikta DNR studija vertino hialurono rūgšties rišamosios gebos poveikį spermos kokybei ir spermatozoidų savybėms. Gauti rezultatai patvirtino, kad pagalbiniuose vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatuose esančios medžiagos, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys (aminorūgštys L-argininas, L-karnitinas, selenas, cinkas, folio rūgštis, kofermentas Q10) gali turėti teigiamą poveikį spermos ląstelių skaičiui, judrumui ir formavimuisi, tiesiogiai veikia spermos kokybę, morfologiją, jo DNR branduolio vientisumą ir mažina fragmentaciją. Jau po 3 mėnesių gydymosi, palyginus su kontroline grupe, tiriamojoje grupėje pagerėjo hialurono rūgšties surišimo rodikliai.
Spermatozoido branduolys – tai informacijos centras, jame sutelkta didžioji dalis DNR, kuri turi genetinę informaciją, todėl branduolio DNR pažeidimai turi įtakos embriono kokybei, lemia blogesnį embriono prisitvirtinimą prie gimdos sienelės, padidina persileidimų riziką. „Visa tai yra svarbu, siekiant susilaukti sveikos atžalos. Įrodyta, kad didesnis DNR fragmentacijos indeksas turi neigiamos įtakos ne tik vyrų vaisingumui, bet ir embriono bei vaisiaus kokybei. Tai svarbu ne tik poroms, kurios bando kūdikio susilaukti natūraliai, bet ir tiems, kurie bando kūdikio susilaukti pagalbinio apvaisinimo metodais. Juk visų tėvų tikslas – sveikas ir laimingas kūdikis“, – teigia gydytojas urologas dr. V. Kamarauskas.
Vyrų nevaisingumo gydymas – vitaminų, mineralų ir aminorūgščių preparatai
Į specialistus vyrai nesikreipia, nes nevaisingumo sutrikimai dažniausiai nesukelia skausmo, problema suvokiama tik ilgai nepastojant. Vis dėlto vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį vaisingumą lemiantį veiksnį – spermos kokybę – yra ribotos, ypač uždelsus gydymą. Kaip rašo portalas www.karjerairsveikata.lt, su vaisingumo sutrikimais susiduriantiems vyrams dažnai trūksta kai kurių svarbių elementų: vitamino E ir seleno (padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų), seleno (padedančio palaikyti normalų spermos ląstelių formavimosi procesą – spermatogenezę), cinko (padedančio palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją), foliatų (padedančių palaikyti normalią homocisteino gamybą ir aminorūgščių sintezę).
Dėl homocisteino sankaupų gali sutrikti kraujotaka į sėklidę, dėl to gali sumažėti spermatozoidų. Tad, siekiant užtikrinti spermos kokybę, svarbu normalizuoti aminorūgščių sintezę, ypač svarbus yra aminorūgščių L-arginino ir L-karnitino kiekio užtikrinimas.
Pasak urologo dr. V. Kamarausko, vyrams, susidūrusiems su nevaisingumo problemomis, ypač rekomenduojama pasisavinti kuo daugiau vitaminų, mineralų ir aminorūgščių, kurių sudėtyje aptinkamos tokios medžiagos, kaip vitaminas E, selenas, cinkas, L-argininas ir L-karnitinas. Apie juos reikėtų teirautis gydytojo ar vaistininko.
„Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelerius ar net keliolika metų, veikdama poros psichiką bei tarpusavio santykius, dėl ko lytiniai santykiai tampa retesni, o patiriamas stresas ir įtampa apsunkina net tas retas galimybes pastoti, porą apninka depresija, nepasitikėjimo savimi ir kiti neigiami jausmai. „Kaltininkas“ izoliuojasi, jaučiasi atsakingu ir „brokuotu“. Taip nevaisingos poros atsiduria uždarame rate: jos jaučiasi kaltos ar kaltina vienas kitą, lytinius santykius pakeičia barniai. Tačiau atkreipus dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą ir gerinant savo racioną papildomais mikroelementais, nevaisingumo problemas dauguma atvejų galima išspręsti“, – sako urologas dr. Vytautas Kamarauskas.
