Kruvinųjų krioklių paslaptis pagaliau įminta - kodėl Antarktidoje pro ledą veržiasi raudonas vanduo? (Video) ()
Kruvinasis krioklys yra ryškiai raudonas krioklys, trykštantis pro Antarktidos ledą. Jo aukštis siekia 5 aukštų pastatą, šniokščiantis McMurdo sausojo slėnio regione, vienoje šalčiausių vietovių Žemės planetoje. Šią vietą gan dažnai mokslininkai lygina su Marso dykumomis. Tačiau kodėl šioje vietovėje trykštantis krioklys yra kraujo spalvos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ko gero, geriausią paaiškinimą iki pat šiol yra pateikusi geomikrobiologė iš Tenesio universiteto (JAV) Jill Mikucki. Jos bei jos komandos atlikti tyrimai parodė, kad Kruvinojo krioklio vandenyje beveik nėra deguonies, o jame gyvena 17 skirtingų mikroorganizmų bendruomenė. Manoma, kad krioklio vanduo atkeliauja iš po ledu esančio ežero jau 2 milijonus metų.
Šioje povandeninėje sistemoje slepiasi mikrobinių gyvių ekosistema, dėl to mokslininkai ėmė svarstyti, jog galbūt panaši sistema egzistuoja Marse. Jau seniau mokslininkai spėliojo, kad giliai po Sausuoju slėniu gali slėptis sūraus požeminio vandens sistema, kurioje yra daug mažų užšalusių ežerų.
Mokslininkai nuskraidino į Sausąjį slėnį didžiulį siųstuvą. Šis siųstuvas sukėlė elektros srovę, kuri buvo paleista į žemę. Tuomet mokslininkai pamatavo elektros srovės varžą 350 metrų gylyje. Tokiu būdu mokslininkai nustatė dvi atskiras zonas, kuriose gali būti didelė sūraus vandens koncentracija po Antarktidos ledu.
Mokslininkai mano, kad požeminis vanduo sukuria požeminę sąsają tarp ledynų. Požeminis vanduo greičiausiai tęsiasi nuo Antarktidos krantų 12 kilometrų į sausumą. Manoma, kad šis vanduo yra dvigubai sūresnis už jūros vandenį.
Be to, mokslininkė Mikucki pareiškė, kad šis sūrus vanduo šviečia tarsi švyturys. Kruvinąjį krioklį pirmą kartą atrado australų keliautoja ir geologė Griffith Taylor 1911 metais.
Krioklys veržiasi pro įtrūkimą, esantį Taylor ledyne, o subėga tiesiai į Bonney ežerą. Geologai iš pradžių manė, kad Kruvinojo krioklio vandens spalvą lemia bakterijos, tačiau 2009 metais pasirodžius Mikucki tyrimo rezultatams paaiškėjo, kad spalvą lemia mikrobai, besislepiantys po Taylor ledynu.
Šis vanduo yra prisotintas geležimi, todėl vandeniui reaguojant su oru, jame esanti geležis ima rūdyti, todėl vanduo įgija specifinę spalvą. O po ledu deguonies beveik nėra, todėl vanduo ten yra bespalvis.
Daugiau Kruvinųjų krioklių nuotraukų video siužete
