Faktas, kuris skamba tarsi būtų melagingas: klimato kaitą galima sumažinti atsisakius vos vieno maisto produkto (1)
Pasaulinis atšilimas ir gamtos tarša yra vienos populiariausių temų šiais laikais. Visi tik ir kalba, kaip smarkiai transporto priemonės ar didžiulės gamyklos teršia aplinką ir tokiu būdu prisideda prie globalinio atšilimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto, ne ką mažiau gamtą teršia karvės, kurių organizmai išleidžia didelius kiekius metano dujų.
Tai – paprasčiausias šalutinis gamtos efektas, kurį sukuria 1,5 milijardo pasaulyje gyvenančių karvių. Karvės bei kiti atrajojantys gyvūnai minta maistu, kuriame gausu celiuliozės. Šį maistą virškinti padeda skrandžiuose esančios bakterijos, o pats procesas vadinamas enterine fermentacija. Tokios mikrobinės virškinimo sistemos pasekmė – metano dujos, kurių viena karvė per dieną išskiria nuo 200 iki 500 litrų.
Tiesą sakant, nepaisant daugybės juokelių apie „bezdančias karves“, apie 90 procentų metano dujų jos išleidžia per burną raugėdamos. Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės organizacijos duomenimis, kasmet viso pasaulio karvės į aplinką išleidžia apie 7 gigatonas atmosferą teršiančių dujų. O tai yra daugiau teršalų nei skleidžia viso pasaulio automobiliai bei lėktuvai kartu sudėjus.
Nors metano dujas taip pat skleidžia avys, ožkos, buivolai, žirafos, kupranugariai bei kiti gyvūnai, karvės į atmosferą išmeta daugiausiai metano dujų – apie 65 procentus visų į atmosferą patenkančių metano dujų. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad gaminant 100 gramų jautienos išskiriama daugiau teršalų nei sudeginus 1 litrą benzino.
Akivaizdžiausias problemos sprendimo būdas yra nustoti valgyti jautieną. Neseniai buvo paskaičiuota, kad vienam amerikiečiui visiškai atsisakius jautienos, planetos teršimo mastai sumažėtų tokiu pačiu kiekiu, kaip ir sudeginus 240 litrų mažiau benzino ar 260 kilogramų mažiau anglies.
Vis dėlto, mokslininkai rado kitą išeitį – jūros dumblius. Mokslininkai iš Australijos Jameso Cooko universiteto ištyrė 20 skirtingų rūšių jūros dumblių dirbtiniuose karvių skrandžiuose. Tyrimai parodė, kad tais atvejais, kai karvės skrandyje yra jūros dumblių, metano gamyba sumažėja net 99 procentais. O eksperimentai su avimis parodė, kad jeigu avių mitybą sudarytų vos 2 procentai jūros dumblių, metano gamyba skrandyje sumažėtų 70 procentų. Nebūtina karvių ar avių tiesiogiai šerti jūros dumbliais, užtenka smulkintų jūros dumblių pabarstyti ar maisto.
Jūros dumbliai yra tokie efektyvūs dėl to, kad juose yra bromoformo. Ši medžiaga susimaišo su mikrobinio virškinimo fermentais, kurie yra atsakingi už metano gamybą.
Gyvūnų skleidžiamos metano dujos yra ne tik žalingos aplinkai, bet švaisto energiją, kurią būtų galima panaudoti padidinant maisto produktyvumą.
Tiesa, jūros dumbliai negali visiškai išspręsti šios problemos, kadangi reikėtų labai didelio šių dumblių kiekio. Mokslininkai apskaičiavo, kad jūros dumbliais reikėtų apsėti 6000 hektarų žemės plotą, kad būtų aprūpinta vos 10 procentų iš 29 milijonų Australijos galvijų. O JAV auginama net 92 milijonai galvijų. Taigi patenkinti tokio poreikio paprasčiausiai nepakaktų išteklių.
