Nitroceliuliozės eksperimentas namuose: higieniniai tamponai akimirksniu virto ugnies stulpu (Video)  ()

Ar kada nors susimąstėte, kaip magai iš rankų laido liepsnas? O kodėl senos kino juostos yra tokios degios? Pasirodo, šie du dalykai yra susiję, o prie jų dar būtų galima pridėti ir sprogius higieninius tamponus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nitroceliuliozė - tai labai degi medžiaga, gaminama išmirkant celiuliozę azoto rūgštyje. Nitroceliuliozė yra labai mėgstama magų - ji lengvai užsidega ir pranyksta beveik be dūmų ar pelenų. Todėl nesunku išmokti pradėti svaidyti ugnies kamuolius, kurie, žinoma, labai patinka žiūrovams. Nitroceliuliozė turi ir praktinę paskirtį - ji buvo naudojama įvairiose medienos ir plastiko dangose bei, žinoma, kino juostose, rentgeno nuotraukose, ir kituose plastiko gaminiuose, skirtuose vaizdams fiksuoti.

Tai tapo didele problema, nes nitroceliuliozė yra neįtikėtinai degi. Jei kino teatre kildavo gaisras, jį užgesinti būdavo labai sunku, o išgelbėti juostas - beveik neįmanoma. Todėl laikui bėgant pereita prie saugesnių alternatyvų - celiuliozės acetato pagrindo juostų. Visgi, nitroceliuliozė nebuvo pamiršta - ja iki šiol domisi ne tik magai, bet ir mokslo entuziastai.

„YouTube“ kanalas „Grant Thompson - "The King of Random“ nusprendė paeksperimentuoti ir pasigaminti nitroceliuliozės tiesiai namų virtuvėje. Tai, beje, yra nepatartina, nes reakcijos metu išsiskiria nuodingi garai, o ir pati azoto rūgštis yra gana pavojinga. Tačiau Grantas Thompsonas garsėja tokiais eksperimentais, laikėsi visų įmanomų saugumo priemonių ir nemalonumų išvengė.

Namuose gaminama nitroceliuliozė

Jis keletą vatos gumulėlių išmirkė sieros ir azoto rūgščių mišinyje. Kiekvienam medvilnės gabalėliui leido pamirkti apie penkias minutes, o paskui juos visus paliko džiūti. Tiesa, įdomumo ir smagumo dėlei jis nusprendė išbandyti ir higieninį tamponą, didžiąją dalį kurio taip pat sudaro paprasta natūrali medvilnė. Išmirkyti vatos gabalėliai (ir tamponas) vėliau turėjo būti išskalauti, kad juose nebeliktų rūgšties, ir buvo palikti džiūti per naktį.

Pasvėręs šiuos gumulėlius kitą dieną Thompsonas pastebėjo, kad jie yra sunkesni ir gelsvi. Mirkymo metu celiuliozė (kuri yra pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis) virsta celiuliozės nitratu, kuris yra labai degus. Todėl beliko tik užbaigti eksperimentą ir vatos gumulėlius padegti. Kaip ir tikėtasi, viskas suveikė puikiai.

Kaip dega namudinė nitroceliuliozė?

Vatos gumulėliai per sekundės dalį paskęsta liepsnose ir sudega labai greitai – ore nelieka dūmų, o ir pelenų lieka labai mažai. Vėliau mirkyti kamuoliukai degė jau ne taip smagiai – naudotas azoto rūgšties kiekis nebuvo paknakamas visai medvilnei apdoroti. Thompsonas apskaičiavo, kad vieno mililitro azoto rūgšties pakankam 0,04 gramo medvilnės apdoroti. O kaip dėl tampono? Jis taip pat smagiai išlėkė į orą?

Nitroceliuliozė buvo naudojama ir kaip mažos galio sprogmenys ar net kuras savadarbėms raketoms. Pati reakcija nuo pat pradžių yra gana pavojinga. Azoto ir sieros rūgščių maišymas išskiria nuodingus garus ir stipriai įkaitina indą. Todėl namuose šio eksperimento bandyti nereikėtų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(14)
(5)
(9)

Komentarai ()