Šioje Šiaurės Korėjos parduotuvėje galite be vargo įsigyti visko, ko tik geidžia širdis: aukščiausios rūšies viskio, juvelyrinių dirbinių ir kvepalų. Be problemų galėsite išsirinkti ir būgnus ar saksofoną, eksponuojamą stikliniame dėkle, skelbia CNN.

Tik viena svarbi detalė – čia galima atsiskaityti tik grynaisiais, o pelnas, kurį šį keista parduotuvėje neabejotinai gauna, greičiausiai bus skirtas Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programai finansuoti.

Nepriklausomos Šiaurės Korėjos stebėjimo grupės „NK Pro“ paskelbtoje vaizdo medžiagoje kaip ant delno viskas, ką už pinigus galima įsigyti šiose itin prabangiose Pchenjano universalinėse parduotuvėse.

Šiaurės Korėjos provincija, anot žmogaus teisių gynėjų, gyvena itin skurdžiai, tačiau sostinėje Pchenjane tikrai rastumėte, kur išleisti pinigų. Labai daug pinigų.

„Savo akimis mačiau, kaip Šiaurės Korėjos žmonės šimto dolerių nominalo kupiūromis moka už prekes, kainuojančias daugiau nei du tūkstančius dolerių“, – pasakoja vienas Pchenjane dirbantis Vakarų diplomatas, pats prieš kelias savaites apsilankęs keliose tokiose parduotuvėse.

Jose išskėstomis rankomis laukiami visi, turintys grynųjų doleriais, sako jis.

Sankcijos draudžia, aplinkybės leidžia

Pasaulis tarsi įpratęs, jog Šiaurės Korėja kenčia izoliaciją. Jungtinių Tautų sankcijomis jau gana seniai draudžiama į šalį įvežti raketines technologijas ir karinę techniką.

Supratusi, kad Pchenjanas ir toliau bet kokia kaina neatsisako branduolinių ambicijų, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba į sankcijomis draudžiamų dalykų sąrašą įtraukė ir vadinamąjį prabangos importą, pavyzdžiui, sportinius automobilius, perlus, sporto įrangą, brangius laikrodžius ir alkoholinius gėrimus.

Jeigu taip tikėjosi nubausti valdantįjį elitą, panašu, kad tokia taktika neveikia. „NK Pro“ nuotraukose – daug sankcijomis draudžiamų daiktų.

Pavyzdžiui, tokiose parduotuvėse atskira lentyna skirta „Montblanc“ – Vokietijos prabangos prekių prekinio ženklo – gaminiams, tarp kurių rankinis laikrodis, kainuojantis daugiau nei 4 tūkst. dolerių.

Bendrovė „Richemont“, kuriai priklauso prekės ženklas „Montblanc“, CNN sakė, kad sankcijomis ribojamose valstybėse, įskaitant ir Šiaurės Korėją, savo produkcija neprekiauja.

„Importas, apie kurį konkrečiai klausiate, gali būti susijęs su nelegalia prekyba, nelegaliais platintojais. Taip pat gali būti, kad ten prekiaujama klastotėmis ar daiktais iš antrų rankų“,– teigiama bendrovės pareiškime.

Šiaurės Korėjoje veikiančių ambasadų darbuotojai ir kiti elito atstovai – puikiai žinomi tokių prabangos prekių pirkėjai. Yra duomenų, kad šiame pelningame versle dalyvauja ir prekeiviai iš užsienio.

Kyla natūralus klausimas: kodėl Šiaurės Korėjos valdantysis režimas taip rizikuoja, kad Pchenjaną pasiektų tikrai ne pirmos būtinybės prabangos prekės?

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas mėgsta valdančioji elito lojalumą pirkti tokiomis paprastomis priemonėmis kaip maži brangūs gyvenimo džiaugsmai, sako pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos Kim Kwang Jinas, kuris pats kadaise dalyvavo nelegalaus importo į Šiaurės Korėją schemoje.

Kim Kwang Jinas teigia, kad tokio importo egzistavimui yra ir dar viena ne menkesnė priežastis.

Slaptasis Kim Jong Uno fondas

„Jie uždirba labai daug dolerių tose prabangiose universalinėse parduotuvėse, pardavinėdami tas prabangos prekės. Gauti pinigai skiriami prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, branduolinio ginklo ir raketinėms programoms. Prabangos prekių pardavimai jiems padeda siekti savų tikslų“, – konstatuoja Kim Kwang Jinas.

Pastaraisiais mėnesiais regionas stebi kone nesustabdomą Šiaurės Korėjos žygį į tikslą – pasigaminti tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią pasiekti taikinius Jungtinėse Valstijose.

Kim Kwang Jinas sako, kad prabangos prekių parduotuvės priklauso slaptajam projektui „Office 39“ – JAV pareigūnai teigia, kad tai specialus Šiaurės Korėjos valdančiojo režimo fondas, iš kurio finansuojami prieštaringai vertinami projektai.

„Jie kontroliuoja visas tas universalines parduotuves, visus geriausius viešbučius ir dalį Pchenjano paslaugų sektoriaus“, – tvirtina pabėgėlis ir priduria, kad turistų paliekami pinigai tiesiai keliauja būtent į „Office 39“ fondą.

„Visi sėkmingiausi verslai tai daro“, – sako pabėgėlis.

Nors tiksliai ir nežinoma, kiek pinigų per prabangos prekių parduotuves pasiekia slaptąjį „Office 39“, pridėjus pajamas, gautas iš turizmo, aukso verslo, elektronikos ir kitų sričių, kuriuos valdo minėtasis fondas, susikaupia įspūdinga bendra suma.

Pastaraisiais metais, anot pabėgėlio iš Šiaurės Korėjos, „Office 39“ fondas augo itin sparčiai, o šiuo metu pajamos siekia šimtus milijonų dolerių. Anot Kim Kwang Jino, dabartinės sankcijos yra neveiksmingos, ir pasaulis turėtų ieškoti kitų būdų, kaip sustabdyti Pchenjaną.

JAV iždo departamento atstovų teigimu, „Office 39“ valdo nemažai stambių verslų, finansinių institucijų ir administruoja pinigų valdymo schemas, padedančias finansuoti valdančiojo režimo projektus.

„Office 39“ įkurtas dar XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai šalį valdė dabartinio lyderio senelis Kim Ir Senas. Taigi apie šį fondą galima galvoti ne kaip apie valstybinį projektą, o kaip apie savotišką šeimos verslą.

„Tai Kimų šeimos verslas. Jis nepriklauso ministrų kabinetui, nepriklauso valdžios aparatui“, – sako Kim Kwang Jinas, kuris iš Šiaurės Korėjos ištrūko prieš dešimt metų, tačiau ir po šiai dienai stebi, kas vyksta jo gimtinėje. Šiuo metu vyras dirba vienoje su Pietų Korėjos valdžia susijusioje ekspertų grupėje.

Sekite paskui pinigus

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pažadėjo sekti paskui pinigus – tai dalis ambicingos strategijos, skirtos kovoti su vis augančia Šiaurės Korėjos keliama grėsme.

„Kovojant tu globalia grėsme, būtini globalūs veiksmai“, – liepą sakė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

„Bet kuri valstybė, priimanti darbininkus iš Šiaurės Korėjos, teikianti Pchenjanui bet kokią ekonominę ar karinę pagalbą, akiplėšiškai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, draudžiančias talkinti šiam pavojingam režimui“, – sakė R. Tillersonas.

R. Tillersono pareiškimas garsiai nuskambėjo Kinijos Dandongo bankui sulaukus kaltinimų, esą jis atlieka tarpininko vaidmenį Šiaurės Korėjai vykdant nelegalią finansinę veiklą.

„Mes atkirsime Šiaurės Korėją nuo pinigų, ir tokia situacija truks tol, kol ji neims tinkamai elgtis“, – pridūrė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

Galai veda į Singapūrą?

„NK Pro“ parengta ataskaita sieja Singapūre veikiančius prekybininkus ir „Office 39“ – esą būtent jie į universalines Pchenjano parduotuves ir pristato prabangos prekes (įskaitant ir tas, kurias draudžia Jungtinių Tautų sankcijos).

Kinija taip pat dažnai minima kaip pagrindinė Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, maža to, turinti bene didžiausią įtaką Pchenjanui.

Taip, Kinija be jokios abejonės yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir istoriniu požiūriu artimiausia sąjungininkė. JAV prezidentas D. Trumpas nekartą viešai kritikavo Kiniją dėl santykių su Pchenjanu ir ragino prisidėti sprendžiant krizę su Šiaurės Korėja.

Neskaitant Kinijos, egzistuoja ir daugiau ne taip afišuojamų prekybos santykių. Jungtinių Tautų ekspertų Šiaurės Korėjos klausimais grupė ir JAV iždo departamento specialistai ne kartą kalbėjo ir apie bendroves iš Singapūro, Malaizijos ir Rusijos.

Augant kritikai dėl galimų ryšių su Šiaurės Korėja, Singapūro valdžia buvo priversta 2010 metais paskelbti naujų ribojimų, praplėtusių į Šiaurės Korėją eksportuoti draudžiamų gaminių sąrašą.

„Singapūras atsakingai vertina įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, ir jų laikosi“, – CNN teigia Singapūro užsienio reikalų ministerijos atstovas. Komentuoti situacijos, susijusios su konkrečiais asmenimis ir verslais, jis pareiškė negalįs.

Kim Kwang Jinas dirbo Singapūre ir sako, kad jam XXI amžiaus pradžioje teko pačiam turėti reikalų su bendrovėmis, dirbančiomis Singapūre.

Anot pabėgėlio, didžiulis saloje esančios valstybės uostas ir patirtis prekybos srityje jo tuometinei veiklai tikusi kone idealiai.

Savaime suprantama, toli gražu ne visa Singapūro su Šiaurės Korėja vykdoma prekyba yra nelegali, tačiau apie tai prekiautojai vis tiek garsiai nekalba.

„Aišku, jie suinteresuoti iš tų slaptų susitarimų su Šiaurės Korėja užsidirbti pinigų, Šiaurės Korėja tikrai neturi daug kanalų, siejančių su išoriniu pasauliu. Taigi naudojasi slaptais. Ir užsidirba labai daug pinigų“, – sako Kim Kwang Jinas.

Komentarai ()