Itin paprasta gudrybė, kurią darė Einšteinas, Darvinas ir Nyčė - labai geras ir malonus būdas produktyvumui pakelti, kurį turite išbandyti (1)
Šiuolaikinė visuomenė iš mūsų reikalauja nuolatinio produktyvumo. Turime arba dirbti, arba ilsėtis, kad galėtume dirbti vėliau. Visgi, vienas įprotis, kuriuo pasižymėjo tokie žmonės kaip Albertas Einšteinas, Frydrichas Nyčė, Čarlzas Darvinas, gali būti kur kas vertingesnis nei daugeliui atrodo. Tai galite išbandyti ir jūs.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mes turime nuolat ką nors daryti. Turime dirbti, mokytis, judėti į priekį. Jei to nedarome, rankose atsiduria telefonas ar televizoriaus pultelis. Visgi, garsūs pasaulio mokslininkai, pripažinti genijai, bent kelias valandas per dieną leisdavo sau paskęsti savo mintyse. Iš tikrųjų tai padėjo atsirasti ne vienam didžiam pasiekimui.
Dar paauglys Einšteinas įsivaizdavo, kas nutiktų, jei jis kaip koks banglentininkas čiuožtų šviesos banga į priekį. Jis svajodamas padarė išvadą, jog jam atrodytų, kad šviesa yra tarsi sustingusi laike. Ši paprasta mintis galiausiai apvertė mokslo pasaulį aukštyn kojom, o tam tebuvo pasitelkti sąmonės eksperimentai. Einšteinas juos labai mėgo iki mirties ir visuomet rasdavo laiko nieko neveikti, tik galvoti. Aišku, toks buvo ne jis vienas.
Nyčė bent porą valandų per dieną, jei turėdavo laiko, leisdavosi į ilgus pasivaikščiojimus, kurių metu galvodavo apie savo teorijas ir stengdavosi sudėlioti mintis taip, kad jas galėtų pateikti kitiems. Darvinas taip pat turėjo takelį, kuriuo eidavo pagalvoti. Atrodo, tai paprastas dalykas, bet dauguma genijų dažnai neveikdavo nieko kito, kaip tik leisdavo sau paskęsti savo pačių mintyse ir fantazijose.
Fiona Kerr, Adelaidės Universiteto mokslininkė, teigia, kad svajojimas, fantazavimas su refleksija leidžia protui tarsi plūduriuoti erdvėje, nuklysti ten, kur sąmoningai dirbami jo nenuvestume. Tačiau ši mokslininkė nėra vienintelė taip mananti. Buvo atlikti keli tyrimai, kurie parodė, kad refleksija ir fantazavimas padeda surasti problemų sprendimus ir sutvirtinti prisiminimus.
Visi žmonės per dieną bent keletą kartų leidžia savo mintims paklysti ir patyrinėti tas temas, kurios įprastai nėra paliečiamos sąmoningo proto. Visgi, susigaudę, kad svajojame, dažnai nusipurtome ir grįžtame prie darbo ar pramogų. Teigiama, kad turėtume savo mintims tikslingai skirti laiko ir išnaudoti savo sąmonės darbą.
Zat Rana, žurnalistas, Businessinsider.com pasakojo, kad kiekvieną savaitę kambaryje bent porai valandų užsidaro be elektroninių prietaisų. Tai jam suteikia galimybę pagalvoti. Vyras dažniausiai užsiima refleksija – svarsto savo tikslus, jausmus, kaip greičiau judėti į priekį. Tai jam padeda problemas identifikuoti dar prieš joms iš tikrųjų tampant problemomis.
Ne visi turi tas dvi valandas ir ne visiems jų reikia. Tačiau refleksija ir elementarus fantazavimas gali privesti prie didžių atradimų. Jei fizikos teorijų nenulaušite, galbūt bent geriau pažinsite save.