Problema, kurios turistai nemato ir nekreipia dėmesio į perspėjimus: ką daryti su Černobylio šunimis? (Video) ()
Černobylio katastrofa 1986 metais tūkstančių žmonių gyvenimus apvertė aukštyn kojom. Daugybei žmonių teko evakuotis, palikus daiktus ir gyvūnus. Kai kurie svajojo sugrįžti, pasiimti mylimą šunelį, tačiau, kaip istorija rodo, gyvūnams teko likti. Pasiųsti kariai iššaudė daugelį paliktų gyvūnų, tačiau kai kurie išgyveno ir susilaukė palikuonių. Dabar bus bandoma jiems padėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visoje uždraustojoje zonoje gyvena ir laisvai vaikšto šimtai šunų. Daug jų - visai jauni. Smalsumą žadinančioje vietoje lankosi nemažai turistų, tačiau jie perspėjami - šunų liesti negalima, nes tankiame kailyje pasilieka radioaktyvios dalelės. Tačiau kai kurie žmonės negali atsispirti mažų šunelių žavesiui ir juos noriai glosto ir maitina - radioaktyvūs šunys turistų visiškai nebijo.
Naujas trumpas dokumentinis vaizdo įrašas „Černobylio šuniukai“, sukurtas Drew Scanlono, rodo paliktų šunų palikuonis, dabar laisvai vaikštinėjančius pavojingoje, daugeliui uždraustoje ir griežtai valdžios kontroliuojamoje zonoje. Čia apsilanko turistai, terotoriją stebintys kariškiai, kartais - mokslininkai. Daugeliui jų jauni šuneliai yra siaubingai liūdnas vaizdas, tačiau jau visai greitai turėtų pajudėti reikalai - šunys bus gelbėjami.
„The Clean Futures Fund“, pelno nesiekianti organizacija, padedanti užterštoje zonoje gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams, parengė 5 metų planą. Per kelerius metus visi teritorijoje gyvenantys šunys ir katės bus sterilizuoti ir sužymėti. Tuomet teritorijoje bus pastatyti specialūs įrenginiai, kurie gyvūnus maitins ir girdys. Prie šio plano prisidės savanoriai, kai kurios organizacijos iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV, veterinarai ir kiti gyvūnų mylėtojai.
Černobylio zonoje nepamatysite seno šuns ar katino - jie neišgyvena konkurencijos, rečiau - vėžinių susirgimų. Tol, kol šuneliai perauga lytinę brandą, tol problema tęsis. Todėl sterilizacija yra pagrindinė išeitis. Žmonės dažnai galvoja ir apie radiacijos sukeltas mutacijas, tačiau, nepaisant dažnesnių vėžinių susirgimų, nieko pastebėti neįmanoma.
Tiems, kurie lankosi Černobylio zonoje, griežtai pasakoma, kad negalima lipti ant žolės, skinti augalų, kapstyti žemės ar liesti šunų. Visi nelygūs paviršiai išlaiko radioaktyvias dulkes, todėl jų liesti tikrai negalima. Tačiau šunys taisyklių nepaiso - laka, ką randa, kasa kur papuola, laižo vienas kitą ir daro viską, kas žmonėms uždrausta.
Filmo kūrėjai ir turistai pastebi, kad teritorijoje dirbantys žmonės, nors tai ir prieštarauja taisyklėms, su šiais gyvūnais užmezga ryšį. Jie nesislėpdami žaidžia su šunimis, juos glosto ir šeria. Juk gyvūnai, gimę iš kadaise apleistų gyvūnų, kurie išgyveno pirminę radiacijos bangą, kareivių šūvius ir vis laukėjančią gamtą, nekalti dėl tokio savo likimo.