Kodėl žiemą nebegelbėja net saujomis ryjami maisto papildai ir vitaminai? Depresijos ir slogios nuotaikos priežastis gali būti visai kita ()
Žiema išaugino poliklinikų pacientų skaičių – žmonės skundžiasi nuovargiu, prasta nuotaika, mieguistumu ir apatija. Medikai perspėja, kad numoti ranka į šiuos negalavimus negalima, nes tai gresia rudenine depresija, kuriai gydyti gali prireikti rimtų vaistų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasirodo, taip būna dėl natūralios šviesos stygiaus. Kai kurie žmonės bijodami kreiptis į specialistus saujomis vartoja įvairius maisto papildus ir vitaminus. Tačiau medikai perspėja, kad tokia savigyda gali baigtis ir apsinuodijimu. Apniukusią dieną vilnietė Jolita nuotaiką pasikelti mėgina šviesos terapija.
Moteris pasakoja, kad saulės trūkumas atsiliepia jos savijautai ir darbingumui: „Paprastėja nuotaika, nors vaikštai lauke daug, bet noras nors dirbtinės saulės gaut, šviesos.“ Specialistai sako, kad dėl šviesos trūkumo smegenyse sutrinka dviejų hormonų – serotonino ir melatonino- pusausvyra.
„Trumpėjant paros laikui pasikeičia jų pusiausvyra, tiems žmonėms, kuriems pasireiškia sezoninė depresija, būtent dėl to disbalanso. seratoninas pas mus atsako už tai, kad būtumėm aktyvūs, melatoninas atsako, kad mes gražiai miegotumėm, jeigu jo per daug, apatiją kelia taip pat“, – kalbėjo gydytojas psichiatras Viktoras Valantiejus.
Sezoninė depresija, anot specialistų, skiriasi nuo įprastos tuo, kad nuolat kamuoja mieguistumas. Nors miegama daug, atsibundama nepailsėjus, jaučiamas dirglumas, kiti depresijos požymiai. „Prislėgta nuotaika, fizinių jėgų praradimas buvusių malonių dalykų sumažėjimas pervargimo simptomai, seksualinio potraukio sumažėjimas“, – simptomus vardijo gydytojas psichiatras.
Dėl rudeninės depresijos dažnas tingi išeiti iš namų, rečiau susitinka su draugais, mieliau laiką leidžia prieš televizorių. Ne vienas saulės trūkumą bando kompensuoti gerdamas vitaminą D. Tačiau specialistai sako, kad tokia savigyda gali blogai baigtis.
„Vitaminas D yra toksiškas, todėl būtinai reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, net ir vartojant profilaktiškai. Dėl vitamino D nustatinėjam jo koncentraciją kraujyje, atliekamas laboratorinis tyrimas“, – sakė gydytoja psichiatrė Asta Laurinavičienė. Padėti sau galima neišleidžiant nė cento – anot tyrimų, 3 pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę – veikia lygiai taip pat, kaip antidepresantai.
