Mokslininkai aptiko anksčiau nežinotą kūno masės reguliavimo mechanizmą: patys kaulai gali reguliuoti mūsų apetitą, tačiau šį būdą reikia aktyvuoti ()
Kai kas dėl figūros trūkumų kaltina „stambius kaulus“. Balažin, kiek tokiame pasakyme tiesos, bet tyrimas rodo, kad kaulai nėra vien pasyvus karkasas, o ir aktyviai dalyvauja kūno masės reguliavime – eksperimentas su nutukusiais graužikais parodė, kad masės didėjimo intensyvumas gali būti susijęs su kaulų audinio funkcijomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gothenburgo universiteto tyrėjai pareiškė aptikę anksčiau nežinotą kūno masės reguliavimo mechanizmą. Kai organizmas sukaupia viršsvorį, padidėja kaulų apkrova ir kaulų audinys perduoda apetitą slopinančius signalus. Kol kas šis mechanizmas aptiktas tik graužikuose, tačiau mokslininkai mano, kad jį gali turėti ir žmonės. Panašus procesas galėtų paaiškinti didesnę nutukimo išsivystymo riziką daug sėdintiems žmonėms.
Dabar nuodugniausiai išsiaiškintas kūno masės reguliavimo mechanizmas leptino ir grelino hormonų sąveika. Grelinas siejamas su apetito didėjimu, jo koncentracija didėja prieš valgį, o po to mažėja. Tuo tarpu leptians aktyviai skiriasi pasisotinus ir slopina apetitą. Dėl šios sistemos sutrikimų gali išsivystyti nutukimas. Tačiau žinoma nemažai atvejų, kai žmogus nutunka, nors leptino išsiskyrimas būna nesutrikęs. Tikėtina, egzistuoja ir kiti riebalų kaupimosi reguliavimo mechanizmai.
Naujojo darbo autoriai eksperimentavo su laboratorinėmis pelėmis ir žiurkėmis, kurios buvo nutukusios dėl persiėdimo. Gyvūnams po oda buvo implantuojamos sunkios kapsulės, padidinančios graužikų masę. Vienoje gyvūnų grupėje kapsulės masė sudarė 15% graužikų kūno masės, antroje (kontrolinėje) grupėje — 3%. Skirtumą tarp grupių mokslininkai užfiksavo jau po dviejų dienų: „apkrautos“ pelės ir žiurkės pradėjo mažiau ėsti ir ėmė liesėti. Po dviejų savaičių efektas sustiprėjo, pirmosios grupės gyvūnai neteko beveik tiek svorio, kiek svėrė kapsulės.
Mokslininkai mano, kad graužikai liesėjo dėl „gravitostazės“ proceso, pavadinto pagal homeostazę — sistemos savireguliacijos gebėjimą. Tyrėjų nuomone, svarbiausias šiame procese osteocitų – kaulų audinio ląstelių – vaidmuo. Kaip žinia, jie geba prisitaikyti prie trumpalaikių apkrovų. Jų funkcijas patvirtino antrasis eksperimento etapas, kuriame dalyvavo pelės, kurių genomai buvo pakeisti taip, kad jos turėtų daug mažiau osteocitų. Tokios pelės neliesėjo netgi nuo papildomos apkrovos.
Tyrėjai mano, kad osteocitai gali išskirti signalines molekules, kurios slopina apetitą. Vėlesniais eksperimentais mokslininkai planuoja išsiaiškinti, kokios konkrečiai molekulės pelių organizmuose duoda tokį signalą ir ar įmanoma „gravitostazė“ žmonėms. Šis procesas galėtų būti susijęs su nutukimu, kurį sukelia sėdimas gyvenimo būdas: jei žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas, jo kojų kaulai nejaučia papildomos apkrovos ir neslopina apetito.
Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences žurnale.
N. Pelezniova