Kai kurie žmonės ir net pasaulinio lygio garsenybės jokiais būdais nenaudoja antiperspirantų, nors rizikuoja blogu kvapu: kaip jie veikia ir kodėl jų bijoma (3)
Išeinate iš dušo, nusišluostote rankšluosčiu ir iš karto pasipurškiate pažastis antiperspirantu. Kodėl? Tikriausiai atsakysite, kad nenorite skleisti nemalonaus kvapo. Bet ar žinote, kaip antiperspirantai veikia?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cameron Diaz, garsi aktorė, prisipažino, kad antiperspirantų nenaudoja. Nenaudoja jokių produktų, kurie stabdytų prakaitavimą ar su juo siejamą kvapą. Ji yra įsitikinusi, kad jie kenkia žmogaus sveikatai ir yra iš esmės nereikalingi. Iš tikrųjų, ji iš dalies yra teisi - kai prakaituojame mažiau, mums jokia apsauga nėra reikalinga. Tereikia kasdien keisti drabužius ir praustis. Visgi, antiperspirantų atsisakyti tikrai nenorėtumėte.
Antiperspirantai stabdo ne blogą kvapą, o prakaitavimą apskritai. Kvapas kyla ne dėl paties prakaito, o dėl bakterijų, kurios jį mėgsta. Plaukuotos kūno vietos sulaiko prakaitą ir yra puiki terpė bakterijoms veistis. Todėl dažniausiai nemaloniu kvapu pasižymi pažastys, o štai veido net ir pačią karščiausią vasaros dieną niekas antiperspirantu nepurškia.
Stabdyti prakaitavimą nėra labai gerai. Prakaitavimas yra mūsų kūno aušinimo sistema. Prakaito liaukos, kurių mes turime apie 2-5 milijonus, išskiria vandens ir druskų mišinį, kuris garuodamas vėsina mūsų organizmą. Tačiau antiperspirantai nėra skirti visam kūnui - tik specifinėms liaukoms, kurios yra plaukuotose kūno vietose.
Apokrininės liaukos, kurios ir atsiveria į plaukų folikulus, suaktyvėja paauglystės laikotarpiu, kuomet nemalonus kūno kvapas ir tampa problema. Prakaitas į odos paviršių yra varomas jonų - įkrautų dalelių, kurios nori judėti į išorę, nes jas ten traukia priešingą krūvį turinčios dalelės. Antiperspirantuose yra aliuminio druskų, kurios yra įtraukiamos į prakaito liaukas ir suformuoja kamščius. Kai fenomenas buvo atrastas XIX amžiaus pabaigoje, antiperspirantų efektyvumas greitai pasiekė 60-70 %. Šiandieniniai produktai yra ne tokie efektyvūs - sumažina prakaitavimą 30-50 %. Taip yra todėl, kad formulė buvo sušvelninta, kad nekenktų odai.
Aliuminis antiperspirantuose seniai buvo siejamas su vėžiu ir kitomis ligomis, įskaitant ir senatvinę demenciją. Visgi, jokie tyrimai to kol kas patvirtinti negalėjo. Kita vertus, nuolat maudantis po dušu ir keičiant drabužius bent kartais galima pabūti ir be jokių produktų. Tokios poilsio dienos tikrai išeis į naudą, o ir kvapo jaustis neturėtų.