Karus pakeitusios nekarinės technologijos: 11 taikių išradimų, be kurių karas tiesiog neįsivaizduojamas ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
6. Vidaus degimo variklis
Geležinkeliai suteikė galimybę judėti greitai, tačiau šį judėjimą ribojo geležinkelių trasos. Vidaus degimo variklis tai pakeitė: sunkvežimiais karius galima buvo galima greitai nugabenti į bet kurį fronto tašką, o taip pat užtikrinti tiekimą. Vėliau sukurta šarvuota technika karo lauke pakeitė kavaleriją.
7. Lėkuvai
Vystantis vidaus degimo varikliams, tapo įmanomi ir lėktuvai, suvaidinę svarbų vaidmenį I Pasauliniame kare. Iš pradžių naudoti vien priešo pozicijų žvalgybai, vėliau lėktuvai tapo kovos mašinomis, šaudžiusiomis iš pradžių viena į kitą, o paskui naudotomis ir bombų mėtymui. II Pasauliniame kare jais vykdomais masiniais bombardavimais jau naikinta priešo pramonė.
Anksčiau kovojus tik sausumoje ir jūroje, karas persikėlė į trečią areną – orą.
8. Radijas
Greitesnis karių judėjimas ir masyvesni karai kėlė problemas visom armijoms. Baigiantis I Pasauliniam karui sėkmingai panaudoti tankai aplenkė pėstininkus. Tankų įgulos niekaip negalėjo bendrauti tarpusavyje ar su kitais kariais. Ta pati problema kildavo, jei pėstininkai būdavo atkirsti. Įprastos komunikacijos priemonės – telefono linijos ir pašto karveliai – nebetiko.
Problemą išsprendė radijo ryšys. Kariuomenės galėjo kuo smulkiausiai koordinuoti savo veiksmus – net jeigu jų padaliniai būdavo toli vienas nuo kito. Nuo didelių II Pasaulinio karo imtuvų iki dabartinių kareivių šalmuose įmontuotų ausinių radijas išlieka svarbiausia ryšio palaikymo priemone.
9. Penicilinas
Antibiotikai pakeitė kareivių gyvenimus. Anksčiau žaizdos lengvai užsikrėsdavo ir daugybė kareivių žūdavo nuo šiaip jau nesunkių sužeidimų.
Alexanderis Flemingas pirmąjį plačiai naudotą antibiotiką – peniciliną – sukūrė 1928 metais. Antrajame pasauliniame jis jau buvo plačiai naudojamas visose karo susirėmimuose. Sužeistųjų karo laukuose išgyvenamumas dėl šio vaisto šovė į tuomet dar neregėtas aukštumas.
10. Kompiuteriai
Kompiuterių vystymąsi iš dalies skatino karo poreikiai. O būtent – vokiečių šifrų dekodavimas Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar kompiuteriai išsivystė nepalyginamai geriau ir gali būti naudojami treniruotėms, ginklų kūrimui, žvalgybai ir nesuskaičiuojamai daugybei kitų veiklų. Tiek kare, tiek kasdieniame gyvenime jie gerokai paspartino žinių gavimą ir analizę.
11. Palydovai
Kaip ir kompiuteriai, palydovai turi ne vieną paskirtį, ir didelė dalis jų – karinės. Žvalgybos palydovai patobulino tiek strateginių, tiek taktinių duomenų rinkimą. Ryšių palydovai užtikrina karinį koordinavimą visame pasaulyje. Geolokacijos palydovai raketoms padeda rasti taikinius. Ginkluoti palydovai vieną (nelabai gražią) dieną galėtų karinį smūgį suduoti tiesiai iš kosmoso.
Andrew Knighton
www.warhistoryonline.com
Šaltiniai:
Charles Rivers Editors (2014), The Red Baron: The Life and Legacy of Manfred Von Richthofen.
Taylor Downing (2014), Secret Warriors: Key Scientists, Code Breakers, and Propagandists of the Great War.
Richard Holmes, ed. (2001), The Oxford Companion to Military History.
John Keegan and Richard Holmes (1985), Soldiers.
Geoffrey Regan (1991), The Guinness Book of Military Blunders.
William Weir (2006), 50 Weapons that Changed Warfare.
Wikipedia – accessed 20thDecember 2016.
