Gydytojas paskelbė juodąjį produktų sąrašą, kurio reikia vengti: ne tik kepsnių padažai, bet ir konservuotos pupelės ir net „ekologiškos“ sultys (4)
Net labai sveikai atrodančiuose maisto produktuose dažnai slypi tikra cukraus bomba. Norint to išvengti, būtina skaityti etiketes, LRT TELEVIZIJOS laidoje pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, perteklinio cukraus gali būti produktuose, be kurių dažnas neįsivaizduoja dienos raciono, – avižiniuose dribsniuose, sultyse ar šaltoje arbatoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kartais, apakinti gražaus maisto produktų įvaizdžio, žmonės pamiršta perskaityti etiketes. Tačiau tai būtina, norint išvengti slaptų cukraus bombų, slypinčių net sveikai atrodančiame maiste, pataria gydytojas A. Unikauskas. Pasak jo, į tam tikrus mėgstamus ir populiarius produktus, verta atkreipti ypatingą dėmesį.
Greitai paruošiami avižiniai dribsniai. Ne visi avižiniai dribsniai yra vienodai sveiki. Greitai paruošiamuose ir jau paskanintuose avižiniuose dribsniuose gali būti net 22 g pridėtinio cukraus. Jų glikemijos indeksas gali siekti net 90. Verčiau rinktis ilgai verdamus avižinius dribsnius.
Salotų užpilai. Juose gali būti daugiau saldiklių, nei kas nors mano. Perkant užpilus patartina skaityti etiketes, o valgant kavinėje – paklausti užpilo sudėties. Geriausia salotas gardinti ne užpilu, o alyvuogių aliejumi ar šlakeliu acto.
Vaisių / uogų tyrės, tirštieji kokteiliai. Šios tyrės duoda kūnui didžiulį fruktozės kiekį. Vaisiuose daug natūralaus cukraus, o kai jie sutrinami su vaisių sultimis, medumi, džiovintais vaisiais ar „granola“, tampa galinga cukraus bomba. Norint mėgautis tirštaisiais kokteiliais, verčiau vietoje dalies vaisių dėti žalių lapinių daržovių ir vengti saldžių priedų.
„Ekologiškos“ sultys. Jos tik atrodo sveikai – dažniausiai šiuose gaminiuose gausu cukraus. Norint žaliųjų sulčių be nereikalingo cukraus, reikėtų jas gamintis namuose. Galima spausti agurkus, špinatus, salierus, lapinius kopūstus.
Kepsnių padažai. Retas kuris įsivaizduoja vištienos, kiaulienos ar jautienos kepsnį be padažo, tačiau tokiame derinyje gali būti labai daug cukraus. Norint mėgautis skoniu be cukraus, galima padažu patepti mėsą, kad jis susigertų, tuomet neteks į padažą mirkyti pagaminto kepsnio. Taip pat geriausia padažą pasigaminti namuose – be konservantų ir reguliuojant, kiek cukraus į jį dedama.
„Guminukai“ vitaminai. Cukraus kiekis juose nėra toks didelis, kaip įprastiniuose saldumynuose, bet tai vis tiek kenkia burnos sveikatai – guminukai limpa prie dantų, sukurdami bakterijoms daugintis tinkamą aplinką. Šiuose produktuose esanti citrinų rūgštis skatina dantų apnašas ir ėduonį. Jei norisi vitaminų „guminukų“, reikėtų rinktis be žalingų sveikatai dažiklių, pavyzdžiui, alura raudonojo E 129, eritrozino E 127, tartrazino E102, saulėlydžio geltonojo E110 ir kt.
Konservuotos pupelės. Daugelyje konservuotų gaminių yra gausybė pridėtinio cukraus. Būdas to išvengti – virti pupeles namuose.
Sėlenų keksiukai. Dauguma galvoja, kad sėlenų keksiukai – maistingas ir sveikas pusryčių pasirinkimas. Deja, šis gaminys gali turėti tiek cukraus, kiek yra spurgoje ar įprastų miltų keksiukuose. Vietoje tokių keksiukų pusryčiams reikėtų rinktis kitus valgius, pavyzdžiui, daržovių omletą. Jei labai norisi ko nors saldaus, galima avižinių grūdų košę pagardinti obuoliu ar kitais vaisiais, uogomis.
Saldi šalta „arbata”. Šie, cukrumi saldinti gaminiai, – vienas didžiausių perteklinio cukraus šaltinių. Norint atsigerti tokios „arbatos“, patariama skiesti ją tokiu pat kiekiu vandens. Tai padės pratintis prie mažiau saldžių gaminių skonio.