Iki šiol apie tai niekas nei kalbėjo, nei žinojo: surado pagrindinį autoimuninių ligų sukėlėją? (1)
Vizualiai autoimuninės ligos dažniausiai nėra pastebimos, tačiau per pastaruosius metus sergančiųjų skaičius šiomis ligomis smarkiai išaugo. Būtent todėl buvo imta žmones šviesti, kalbėti apie tokių ligų sukeliamas būkles ir simptomus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didelė dalis pacientų, gydytojų kabinetuose turi apsilankyti daugybę kartų, kol galiausiai gauna tikslią diagnozę. Vienas pacientas šį procesą apibūdino taip: „Aš susirgau taip, kaip Hemingvėjus kalbėjo apie bankrutavimą: palaipsniui, o tada staiga“.
Autoimuninė liga – tai sindromas, kurio metu yra suaktyvinamos autoreaktyvios ląstelės. Jos susiformuoja žmogaus imuniniuose organuose, ir pakitęs jų atsakas į savo ar svetimą antigeną gali sukelti autoimuninę ligą. Vilkligė, reumatoidinis artritas ir Hašimoto tiroiditas yra tik trys iš daugiau nei šimto ligų, patenkančių į autoimuninių ligų kategoriją.
Žinoma, išgirdus diagnozę, pacientai labai neapsidžiaugia. Bet Jeilio universiteto mokslininkai mano atradę pagrindinį autoimuninių ligų sukėlėją - ir būdą, kaip tokias ligas gydyti.
Kalta bakterija?
Žurnalo „Science“ straipsnyje rašoma, kad autoimuninės ligos turi sąryšį su žarnyne esančia bakterija Enterococcus gallinarum. Autoimuninis atsakas gali suaktyvėti tada, kai ši bakterija ima keliauti iš žarnyno į kitus organus – blužnį, kepenis ir limfmazgius.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo genetiškai modifikuotas, linkusias į autoimunines ligas, peles. Stebėjimo metu buvo imta analizuoti žarnyno bakterija - tam, kad išsiaiškintų, kas sukelia uždegimą ir antikūnų gaminimą, kurie, kaip žinoma, taipogi skatina autoimuninį atsaką.
Analizė parodė, kad kaltininkas yra minėta žarnyno bakterija.
Pelių stebėjime gauti rezultatai buvo patvirtinti ištyrus sveikų ir sergančių žmonių kepenų ląsteles. Pastarųjų ląstelėse buvo rasti Enterococcus gallinarum pėdsakai.
Mokslininkai atrado ne tik autoimuninių ligų sukėlėją, bet būdą, kaip būtų galima sumažinti autoimuninius simptomus. Naudodami antibiotikus ir vakcinas, mokslininkai nuslopino ligų simptomus, kartu nuslopindami ir bakterijos augimą. Tikėtina, kad šis tyrimas suteiks galimybes atrasti veiksmingą - bent jau kai kurių autoimuninių ligų - gydymą.
„Vakcina prieš Enterococcus gallinarum buvo pagrindinis žingsnis, nes vakcinavimas prieš kitas ištirtas bakterijas neužkirto kelio autoimunijai. Gydymas antibiotikais ir vakcinavimas yra daug žadantys būdai, leisiantys pagerinti autoimuninėmis ligomis sergančių žmonių gyvenimus“, – teigė Jeilio medicinos fakulteto, imunologijos ir medicinos docentas, Martinas Kriegel.
