Kramtomoji guma. Nesvarbu, ar ją kramtote iš neturėjimo, ką veikti, ir jums nuobodu, ar jums patinka jos skonis, ar norite atgaivinti savo burnos kvapą, veikiausiai per savo gyvenimą esate jos sukramtę ne vieną kilogramą. Galbūt gumos kramtymas gali turėti naudos sveikatai, apie kurią mes dar nežinome?

Kaip skelbia portalas „Medical News Today“, naujausi duomenys rodo, kad vien tik per praėjusius metus Jungtinėse Valstijose 174,74 mln. žmonių prisipažino, kad reguliariai kramto gumą. Tačiau tai, ar guma yra naudinga sveikatai ar jai gali pakenkti, išlieka neatsakytas klausimas.

Moksliniai tyrimai parodė, kad becukrė kramtomoji guma iš tiesų yra naudinga dantims, nes padeda užkirsti kelią ėduoniui ir apnašų formavimuisi.

Vienas tyrimas taip pat yra parodęs, kad gumos kramtymas veiksmingai mažina stresą. Jo autoriai spėja, kad taip yra todėl, kad, kramtant gumą, į smegenis atkeliauja daugiau kraujo.

Kiti tyrimai atskleidė, kad gumos kramtymas mažina apetitą, ir todėl nesinori užkandžių. Deja, guma nesumažina noro valgyti šlamštmaistį.

Tokijuje veikiančio Vasedos universiteto Sporto mokslų mokyklos mokslininkai nukreipė savo dėmesį kita kryptimi. Jie iškėlė klausimą, ar gumos kramtymas vaikštant gali paveikti žmogaus fiziologines funkcijas.

Mokslininkė Yuka Hamada su savo kolegomis iš minėto universiteto atliko tyrimą, pateikusį labai įdomių rezultatų. Šie buvo pristatyti neseniai Vienoje vykusiame Europos kovos su nutukimu kongrese.

Gumos kramtymas paspartino širdies ritmą

Tyrime dalyvavo 46 dalyviai – vyrai ir moterys, kurių nuo 21 iki 69 metų. Dalyviai sutiko dalyvauti dviejuose skirtinguose bandymuose. Pirmojo metu jiems buvo duoti du gumos gabalėliai, kurių svoris siekė 1,5 gramo ir kiekviename buvo 3 kilokalorijos. Žmonių buvo paprašyta kramtyti gumą ir eiti 15 minučių (po valandos poilsio) normaliu tempu.

Antrojo bandymo metu buvo sukurta kontrolinė situacija: jie taip pat ėjo natūraliu tempu 15 minučių po valandos poilsio, tačiau šį kartą jiems buvo duota nuryti miltelių, kuriuose buvo tokie patys ingredientai, kaip ir kramtomoje gumoje.

Abiem atvejais mokslininkai matavo dalyvių širdies ritmą ramybės būsenoje ir einant bei nueitą atstumą ir ėjimo ritmingumą. Taip pat buvo paskaičiuota, kiek energijos kiekvienas dalyvis išnaudojo, atsižvelgiant į ėjimo greitį ir kūno masę.

Bandymų rezultatai parodė, kad visų dalyvių širdis plakė greičiau, jeigu jie ėjo ir kramtė gumą. Tas pats buvo pasakytina ir apie skirtumą tarp širdies ritmo ilsintis ir einant.

Didžiausia nauda – vyresniems vyrams

Norėdami suvokti, ar fiziologinis poveikis smarkiai skyrėsi lyties ar amžiaus grupėse, Y. Hamada ir jos komanda atliko išsamią analizę, atsižvelgdama į įvairius veiksnius. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes – vyrų ir moterų bei jaunų (18–39) ir vidutinio amžiaus bei vyresnių žmonių (40–69 metų).

Pastebėta, kad tiek vyrų, tiek ir moterų širdies ritmas buvo spartesnis, jeigu jie kramtė gumą eidami. Taip pat buvo didesnis skirtumas tarp širdies ritmo ilsintis ir judant.

Tačiau vyrų atveju, kramtydami gumą jie per 15 minučių nueidavo ilgesnį atstumą ir jų greitis buvo didesnis. Moterų grupėje to nebuvo pastebėta.

Visi dalyviai 40–69 metų amžiaus grupėje pademonstravo didesnį širdies ritmo pokytį kramtant gumą nei jaunesni dalyviai.

„Gumos kramtymas einant daro įtaką įvairioms fizinėms ir fiziologinėms funkcijoms įvairaus amžiaus vyrų ir moterų organizmuose“, – konstatuoja mokslininkai, tačiau didžiausią naudą gauna vyresnio amžiaus vyrai.

Komentarai ()