Žaibo iškrovą patyręs lietuvis papasakojo, ką patyrė dėl to siaubingo nutikimo (5)
Kai žaibuoja, kaimo turizmo vadybininkas iš Klaipėdos rajono Dainius Lubauskas (42 m.) nuleidžia akis į žemę, kad to nematytų. Kartą žaibas jo vos nenutrenkė. „Gerai, kad tuomet buvau basas – tapau laidininku, ir elektra per mane nutekėjo į žemę. Jeigu būčiau buvęs su batais, kažin, ar dabar galėčiau su jumis kalbėtis“, – sakė vyras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai nutiko prieš gerą dešimtmetį birželio 16-ąją. Tądien buvo labai karšta, tad iš Alytaus kilęs vyras su drauge nuvyko prie Daugų ežero nusimaudyti.
Kol pasiekė ežerą, pradėjo lyti, taigi jie atsistojo po medžiu. Matė ir žaibus, bet žaibavo toli, tad nė neįtarė, kad tai gali būti pavojinga. Bestovint po medžiu suskambo Dainiaus telefonas. Jis prisidėjo telefoną prie smilkinio, ir tuomet įvyko elektros iškrova.
Vyras tarsi išgirdo sprogimą, griuvo be sąmonės, o atsibudo po dviejų dienų ligoninės palatoje. Iš šono dar turėjo būti matomas ugnies kamuolys, bet Dainius jo nepamatė. Jis nė nespėjo išsigąsti, skausmo taip pat nepajuto. Taigi galima būtų sakyti, kad, kai į tave trenkia žaibas, tai visai nebaisu.
Vyras pasakojo: „Kaip vėliau supratau, žaibas trenkė į medį, po kuriuo mes stovėjome, tada žaibo atšaka per mano telefoną pasiekė mane. Ji įėjo per smilkinį ir per kulną nutekėjo į žemę. Aš griuvau be sąmonės, o greitąją pagalbą iškvietė netoliese buvę žmonės. Mano draugė labai išsigando, taip pat jos širdies ritmas kiek sutriko, bet rimtesnės traumos ji nepatyrė. O man, kaip vėliau supratau, dėl elektros smūgio ištino smegenys, dėl to ir patyriau komą.“
Kai Dainius po dviejų parų atsibudo ligoninėje iš komos, šoko nepatyrė – nuo vaistų viską matė tarsi pro rūką, tad suvokimas apie tai, kas įvyko, atėjo po truputį, per kelias paras. Po truputį grįžo ir visi prisiminimai.
Kartais sakoma, kad žaibo smūgį išgyvenę žmonės įgija ekstrasenso gebėjimų, bet Dainius jokių mistinių išgyvenimų nepatyrė. „Na, gal tik dvasinius dalykus ėmiau vertinti labiau nei materialinius“, – pridūrė.
Ant jo smilkinio kurį laiką buvo kraujo dėmė, o kulnas buvo nudegęs, bet jis sugijo ir liko tik nedidelis randas. Be to, nuo žaibo smūgio buvo sutinusi ranka, ir kurį laiką buvo sunku ją judinti. Dar buvo pablogėjusi kraujo sudėtis. Taigi po žaibo smūgio vyras porą savaičių gulėjo ligoninėje, tuomet sekė dar mėnuo sanatorijoje, o tada jau galėjo grįžti į įprastinį gyvenimą.
Kai žaibuoja, Dainius patartų nepanikuoti, tiesiog nestovėti po medžiais ir neatsiliepti į telefono skambučius.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas sakė, kad šiais metais ligoninėje pacientų, į kuriuos trenkė žaibas, nepasitaikė. Pernai buvo užfiksuotas vienas toks atvejis. Žaibo trenktiems žmonėms diagnozuojami įvairaus lygio nudegimai, nuo kurių stiprumo ir priklauso, ar žmogus išgyvena, kaip ilgai sveiksta.
Praėjusią savaitė Nidoje žaibas mirtinai nutrenkė jauną, 1986 m. gimusią, moterį.
