Probiotikus, kaip ir daugelį vaistinių lentynose atvirai reklamuojamų nereceptinių preparatų, gaubia tam tikra vilties ir reklamos aura, o viešumoje galime rasti daug „informacijos“ apie tai, ką šie produktai gali padaryti. Bet naujausias mokslinių tyrimų rinkinys parodė, kad ši gamintojų pateikiama informacija yra šlamštas, o probiotikai yra veikiausiai neefektyvūs gerinant sveikatą bei pasižymi žarnyno veiklos sutrikdymo potencialu, rašo arstechnica.com.

Itin gerbiamame recenzuojamame biomedicinos žurnale „Cell“ publikuoti iškart du atskiri tyrimai, kuriuose Izraelio mokslininkai skelbia, kad bakterijos, vartojamos maisto papildų pavidalu (t. y. probiotikai) dažniausiai menkai paveikia sveikų žmonių žarnynų veikimą, tačiau, blogiausiu atveju, gali išstumti įprastinių sveikų žarnyno bakterijų populiacijas.

Pirmajame tyrime mokslininkai nustatė, kad sveikų žmonių žarnynų įprastinės, įsitvirtinusios populiacijos pasižymi stipriu gebėjimu išstumti su piliulėmis atkeliavusius „naujakurius“. Todėl bakteriniai imigrantai, atvykę kapsuliniuose plaustuose, iš esmės neturi įtakos įprastam mikrobiomui (taip pat ir juos pavartojusio paciento sveikatai) ir iš organizmo pašalinami natūraliu būdu, kaip ir visa kita, kas žarnynui nereikalinga.

Tačiau probiotikuose esančios bakterijų atmainos gali nesunkiai įsitvirtinti žarnyne, jeigu pacientas būna suvartojęs stiprią mažai selektyvių antibiotikų dozę, kuri smarkiai kerta per įprastinių bakterijų populiaciją, tvirtina antrojo tyrimo autoriai.

Šis atradimas tarsi parodo, kad papildai su gyvomis bakterijomis gali padėti vėl apgyvendinti žarnyną po jo subombardavimo antibiotikais (būtent tai yra esminis probiotikų gamintojų teiginys, kuriuo grindžiamas jų produkto reikalingumas). Bet iš tikrųjų probiotikų vartojimas tik apsunkina sveikų, vietinių bakterijų populiacijų atsigavimą, aiškina tyrėjai. Žmonės, vartoję probiotinius maisto papildus savo žarnynams atgaivinti po antibiotikų vartojimo, sveikų savo žarnyno gyventojų nesugebėjo atsiauginti iki penkių mėnesių po infekcijos gydymo. Probiotikų nevartojusiems žmonėms sveikųjų bakterijų populiacijos atsigavo anksčiau.

Šios kai kuriems vaistinėse pardavinėjamų produktų gamintojams ir pačioms vaistinėms nelabai malonios išvados nėra labai jau sukrečiančios: ir anksčiau būta mokslinių tyrimų, kurie arba neparodė didelės probiotikų naudos, arba pateikė nuviliančias išvadas. Pavyzdžiui, 2016 sudaryta randomizuotų tyrimų apžvalga parodė, kad probiotikai iš esmės neturi įtakos bakterijų įvairovei tiriamųjų išmatose.

Nors būta ir tyrimų, rodžiusių probiotikų poveikį žarnyno bakterijoms, kol kas maža žinių apie tai, kaip mikrobų populiacijų pasikeitimas paveikia žmonių sveikatą ir apskritai kaip mus veikia mūsų mikrobiomai. O ankstesni tyrimai, specifiškai vertinę probiotikų poveikį asmenims, vartojusiems antibiotikų, taip pat parodė, kad šie maisto papildai nėra efektyvūs. Pavyzdžiui, probiotikai nepasižymi gebėjimu apsaugoti nuo antibiotikų sukeliamo viduriavimo ar nuo rimtesnės problemos – su antibiotikų vartojimu siejamos nemalonios Clostridium difficile infekcijos.

Kol kas šios išvados nestabdo nei probiotikų gamintojų, nei vaistinių, nei paprastų vartotojų nuo jokios naudos neteikiančių produktų gamybos, pardavinėjimo ir pirkimo. Probiotikų rinka auga, tai yra vieni iš dažniausiai vartojamų maisto papildų.

Mat mintis, pagrindžianti probiotikų būtinumą, nėra kvaila. Mikrobų populiacijos, klestinčios mūsų žarnynuose, padeda atlikti daugybę naudingų funkcijų: jos gali lemti organizmo imunines reakcijas, paveikti organizmo hormoninį foną, apsaugoti mus nuo patogeninių bakterijų, padėti mums virškinti maistą ir apskritai palaikyti įprastą, gerą savijautą. Tokių populiacijų optimizavimas ir stabilizavimas būtų labai naudingas ir padėtų pagerinti sveikatą. Bėda ta, kad, nepaisant to, kuo mus bando įtikinti probiotikų gamintojai, pernelyg menkai žinome apie savo itin sudėtingus ir labai skirtingus mikrobiomus, kad gebėtume jais efektyviai manipuliuoti.

Gerai bent jau tai, kad naujausiuose tyrimuose esama tam tikrų užuominų, galinčių padėti kapstytis pirmyn tinkama kryptimi.

Imigracijai nepalanki žarnyno politika

Pirmąjį tyrimą atlikę Izraelyje esančio Weizmanno mokslų instituto tyrėjai panaudojo prekyboje esančius probiotinius produktus, kuriuose buvo 11 skirtingų bakterijų atmainų. Tai yra nežalingos bakterijos, kurios, rinkodarininkų ir kai kurių pacientų manymu, gerina sveikatą: Lactobacillus acidophilus, L. casei, L. casei sbsp. paracasei, L. plantarum, L. rhamnosus, Bifidobacterium longum, B. bifidum, B. breve, B. longum sbsp. infantis, Lactococcus lactis ir Streptococcus thermophilus. Pirmasis dalykas, kurį atliko mokslininkai – tai patikrino pačius probiotikus: jie patvirtino, kad bakterijos buvo gyvos ir sveikos.

Rizikuoti savo žarnyno sveikata mokslo tikslais sutiko 15 sveikų suaugusių žmonių, kurių išmatų bakterinis turinys buvo ištirtas iki tyrimo pradžios. Jiems buvo atliktas ir kolonoskopinis tyrimas (siekiant išsiaiškinti žarnyno apatinės dalies bakterinį turinį) bei endoskopinis tyrimas (viršutinės virškinimo trakto dalies bakterijų turiniui nustatyti). Tuomet 10 tiriamųjų keturias savaites po dukart per dieną vartojo probiotikus, o penki tiriamieji buvo maitinami placebu. Visų tyrimo dalyvių išmatos buvo tiriamos tyrimo metu, o praėjus trims savaitėms po probiotikų kurso suvartojimo vėl atlikti kolonoskopiniai bei endoskopiniai tyrimai.

Ir iki tyrimo, ir po jo nustatyta, kad pacientų žarnynuose gyvenusios bakterijos buvo labai skirtingos. Tačiau esminis atradimas buvo tas, kad probiotikai, atrodo, niekaip nepaveikė bakterijų įvairovės. 10 tiriamųjų, kurie vartojo gyvas bakterijas maisto papildų pavidalu, jomis išsituštino. Penki kontroliniai tiriamieji, kaip ir buvo tikėtasi, jomis nesituštino.

6 iš 10 tiriamųjų, kurie vartojo tikrus probiotikus, buvo pavadinti „priimančiais“, nes kai kurios probiotikuose buvusios bakterijos jų žarnynų apatinėse dalyse pasiliko. Likę keturi pavadinti „atspariais“ – jie buvo visiškai nejautrūs probiotikams ir viskas, kas į jų organizmą pateko per burną, visa sudėtimi išėjo per kitą pusę. Svarbu pažymėti, kad tokias išvadas mokslininkai padarė ne pagal išmatų mėginius, o pagal invazinius žarnyno tyrimus. Bet populiacijos buvo tokios mažos, kad iš esmės nelabai net tiko nustatyti, kokie ten atėjūnai susikūrė savo kolonijas.

Išsamiau paanalizavę, kuo „priimantys“ pacientai skiriasi nuo „atspariųjų“, mokslininkai nustatė, kad pirmųjų žarnynuose iki tyrimo buvo mažesnė gerųjų bakterijų gausa žarnynuose. Taigi, probiotikuose esančioms bakterijoms gali būti lengviau įsitvirtinti tada, kai vietiniai mikrobai nesudaro stiprios konkurencijos.

Pagrindinės išvados, kurias po šio tyrimo padarė mokslininkai, buvo dvi. Pirma – kad išmatų mėginiai nėra naudingi siekiant nustatyti, ar žarnynuose klesti probiotinės bakterijos. O tai yra gana svarbu, nes daugeliu atvejų mikrobiomo tyrimai grindžiami tik išmatų analize siekiant pagal ją padaryti kokias nors išvadas apie žarnyno gyventojus. Antra – kad būtent mikrobai, jau gyvenantys mūsų viduje, diktuoja, kokioms probiotikuose esančioms bakterijų atmainoms gali būti leidžiama įleisti šaknis žarnyne. O tai iš esmės reiškia, kad norint pasiūlyti pacientui tikrai efektyviai veikiančius probiotikus gali teikti produktą pritaikyti asmeniškai – po nemalonaus kolonoskopinio tyrimo.

Mikrochaosas

Atkreipkite dėmesį, kad pirmajame tyrime dalyvavo tik sveiki žmonės. Tačiau daugelis pacientų probiotikus vartoja ne iš gero gyvenimo, o dėl kokių nors sveikatos sutrikimų. Tada antrojo tyrimo autoriai tikrino, kaip probiotikai veikia mikrobiomus, kurie laikosi prastai.

Tam dalyvauti tyrime buvo pakviestas 21 sveikas suaugęs žmogus. Visiems jiems buvo skirtas 7 dienų antibiotikų kursas – ne dėl infekcijos, o žarnyno bakterijoms iš rikiuotės išvesti. Antibiotikai neselektyviai naikino žarnyno bakterijas ir sukėlė „disbiozę“ – iš esmės tai galima vadinti mikrobų bendruomenių struktūros griūtimi.

Tuomet aštuoniems iš 21 paciento buvo skirta vartoti tą patį 11 probiotinių bakterijų atmainų mišinį, keturias savaites dukart per dieną. Septyni tiriamieji probiotikų nevartojo ir kitaip gydomi nebuvo – tai buvo kontrolinė grupė. Likusiems šešiems buvo atlikta fekalijų transplantavimo procedūra – į jų žarnyną buvo suleista jų pačių išmatų, surinktų iki antibiotikų vartojimo. Tokia procedūra yra vadinama autologiniu fekaliniu mikrobiomo transplantavimu arba aFTM. Kaip ir pirmojo tyrimo atveju, mokslininkai bakterijų gyventojų surašymą atliko ir invaziniais kolonoskopiniais bei endoskopiniais tyrimais, ir per išmatų analizę.

Šio tyrimo metu probiotinės bakterijų atmainos suklestėjo. Disbiotiniuose žarnynuose probiotinės bakterijų atmainos geriausiai įsitvirtino apatinėje žarnyno dalyje, kur sudarė aktyvias, stabilias kolonijas. Gali pasirodyti, kad tai yra gamintojams palanki išvada. Tačiau, palyginus su kontroline ir aFMT grupe, probiotikus vartojusių tiriamųjų įprastinės mikrobų bendruomenės atsistatė sunkiausiai. Natūralios bakterijų kolonijos aFMT pacientų grupei atsistatė jau per dieną ar kiek ilgiau. Nieko nevartojusių pacientų įprastinės žarnyno bakterijos natūraliai atgaivino savo populiacijas per 21 dieną.

Tuo tarpu probiotikų vartotojų grupėje žarnynai buvo kolonizuoti probiotinėmis bakterijomis ir disbiozė jiems tęsėsi iki penkių mėnesių nuo antibiotikų vartojimo. Bakterijų masės dalis jų išmatose buvo mažesnė, mikrobų bendruomenės jų žemutinėse žarnyno dalyse buvo gerokai sutrikdytos. Giliau pasikapstę mokslininkai išsiaiškino, kad su probiotikais į žarnyną patekusios bakterijos, panašu, sukelia imuninį atsaką, kuris naikina vietines bakterijas. Laboratoriniuose tyrimuose mokslininkai tai pat nustatė, kad probiotikuose naudojamos bakterijų atmainos, panašu, išskiria kažkokius dar neidentifikuotus faktorius, kurie gali slopinti vietinių bakterijų augimą.

Be abejo, abu tyrimai nėra idealūs. Visų pirma, jų dalyvių kiekiai buvo labai maži. Antra, gali būti, kad naudojant kitokius probiotinius produktus rezultatai būtų geresni ar bent jau ne tokie blogi.

Be to, skirtingoms pacientų grupėms gali būti naudingi skirtingi probiotikai – tyrime dalyvavo vien sveiki saugę asmenys, tuo tarpu kūdikių, vaikų ir senjorų organizmuose bakterijos gali veikti kitaip. Taip pat tikėtina, kad kitoks efektas būtų stebimas ir asmenims su kokiomis nors specifinėmis būklėmis.

Nepaisant to, mokslininkai padarė išvadą, kad probiotikai „gali nebūti nežalingi“. O kuomet kalbama apie mikrobiomo sustiprinimą, jie daro išvadą:

„Kaip ir taikant bet kokį kitą medicininį gydymą, probiotikų potencialiai naudingas patogenus atbaidantis poveikis (kurį dar reikia patvirtinti arba paneigti) gali būti atsvertas neigiamu poveikiu vietinių bakterijų rekolonizavimo greičiui ir mastui“.

Komentarai ()