Tik negerkite apelsinų sulčių išsivalę dantis: prasideda tokia cheminė reakciją apie kurią nedaug kas žino, bet greitai pajunta savo kailiu ()
Apelsinų sultys yra labai malonaus skonio gėrimas. Bet ne tada, kai būnate ką tik nusivalę dantis – tada jų skonis yra ganėtinai bjaurus, rašo livescience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi, kodėl ir kokiu būdu dantų pasta pakeičia apelsinų sulčių ir kitų saldžių maisto produktų skonį? Viską lemia mūsų skonio receptoriai, aiškina Harvardo universiteto T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos mitybos profesorius Guy'us Crosby.
Labai trumpai tariant, dantų pastoje esantis junginys – natrio nauril sulfatas (SLS) trumpam pakeičia tai, kai mes suvokiame skonį.
Bet pradėkime nuo pradžių – nuo to, kaip mes suvokiame skirtingus skonius. Jeigu paliestumėte savo liežuvį, pajustumėte, kad ant jo yra pilna mažų gumbelių ir dryželių. Kiekvienas iš šių gumbelių yra pilnas skonio svogūnėlių, kurie savo ruožtu pilno skonio receptorių. Mūsų burnose yra 2000-4000 skonio svogūnėlių, kiekviename jų yra nuo 10 iki 50 skonio receptorių.
Kitaip tariant, žmonės yra gerai pasirengę mėgautis skirtingais skoniais. Visi mūsų skonio svogūnėliai leidžia mums pateikti vieną iš penkių bazinių skonio tipų: sūrų, saldų, rūgštų, kartų ir umami (tiksliai į lietuvių kalbą neverčiamas žodis, iš esmės žymintis sodrų glutamatų skonį).
Ragavimo veiksmas yra savotiška chemijos dėlionė. Kai kas nors valgomo patenka į mūsų burną, po burnos ertmę pasklinda gausybė molekulių, pasižyminčių įvairiausiomis formomis. Kiekvieną skonio tipą lemiančios molekulės savo forma būna santykinai panašios, todėl geriau „limpa“ prie atitinkamos formos skonio receptorių. Pavyzdžiui, kramtant kartokas salotas jų molekulės susijungia su liežuvio kartumo receptoriais, o tada per nervinių signalų grandinę smegenims siunčiamas pranešimas, kad į burną pateko kažkas kartaus.
Tačiau daugumoje dantų pastų esantis junginys tokią ganėtinai įprastą ir patogų skoniu pasižyminčių molekulių ir jas atitinkančių receptorių dermę visiškai išmuša iš vėžių.
Energingai valant dantis, dantų pasta užputoja ir burbuliuoja. Taip nutinka būtent dėl to jau kartą minėto junginio SLS – jo rasite praktiškai visuose putojančiuose asmens ar namų higienai skirtuose produktuose, nuo indų ploviklio iki skutimosi putų. Tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad SLS paveikia mūsų skonio receptorius: padidėja jų jautrumas karčiam skoniui ir sumažinamas jautrumas saldumui.
Apelsinai dėl citrinų rūgšties pasižymi kartumu, kuris įprastomis sąlygomis yra nejaučiamas, nes jas užgožia cukrūs, kurių šiose sultyse taip pat labai gausu. Anot Amerikos chemikų bendrijos, SLS ne tik slopina saldumo receptorius, bet ir išplauna fosfolipidus – junginius, kurie slopina kartumo receptorių aktyvumą. Taigi, pasivalius dantis mūsų liežuvis pradeda kur kas geriau jausti apelsinų sulčių kartumą, kurio nė kiek neužmaskuoja įprastai jaučiamas saldumas.