Tai kenkia alkoholis ar ne? Dietologai su savo išvadomis tik painioja eilinius žmones: metatyrėjas paaiškina svarbiausią klaidą, kokią daro viso pasaulio mokslininkai ir kaip yra iš tikrųjų (1)
Nesunku rasti mokslinių straipsnių apie vieno ar kito produkto naudą ar žalą. Tačiau mokslininkai dažnai neteisingai nustato priežasties ir pasekmės ryšį
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Alkoholis kenkia. Bet kokiomis dozėmis. Ir taškas. Taip skelbiama solidžiame, Lancet publikuotame moksliniame darbe. Tyrėjai lygino alkoholio vartojimą ir su juo susijusių susirgimų lygį 195 šalyse, išnagrinėjo daugiau nei 700 pasaulyje publikuotų darbų. Jų nuogąstavimai suprantami: alkoholis priešlaikinės mirties ir ligas sukeliančių faktorių sąraše yra septintas. Tačiau jų išvados stulbinamai kategoriškos.
Buvo atliktas milžiniškas darbas, jis padeda įvertinti alkoholio sukeliamų ligų naštą, tačiau išvados buvo padarytos neteisingos, mano metatyrėjas John P. A. Ioannidis iš Stanfordo. Užuot susitelkę į piktnaudžiavimo alkoholiu pavojų, mokslininkai rašo, kad kenksmingos bet kokios alkoholio dozės.
Mokslinio darbo autoriai elgiasi panašiai kaip daugelis dietologų: nubrėžia aiškų priežasties ir pasekmės ryšį, tuo tarpu jų tyrimai tik parodo koreliaciją tarp reiškinių. Ioannidis už tai dietologams priekaištauja jau seniai, manydamas, kad jie tokiu būdu tik painioja eilinius žmones. Naujame savo darbe jis netgi tvirtina, kad maitinimosi epidemiologiją būtina kardinaliai reformuoti. Ioannidiso požiūriui, o ir skeptiškam straipsnio apie alkoholio žalą nagrinėjimui skirtas Vox straipsnis.
Hipotezės vietoje kategoriškų išvadų
Didžiąją dalį duomenų apie maitinimosi įtaką lėtiniams susirgimams gauname iš stebėjimų duomenų tyrimų (observacinių tyrimų). Tai yra, mokslininkai seka, ką valgo viena ar kita žmonių grupė, tikrina susirgimų rodiklius ir iškelia būsimų tyrimų hipotezes. Observaciniai tyrimai nėra kontroliuojami taip, kaip, pavyzdžiui, randomizuoti tyrimai (tyrimas atsitiktinės atrankos metodu). Tai yra, jų autoriai negali visiškai užtikrintai teigti, kad koks nors vienas dalykas (raudonas vynas) yra ko nors kito (širdies kraujagyslių susirgimų) priežastimi – jie tik gali sakyti, kad šie dalykai susiję.
Observaciniuose tyrimuose gali būti svarbūs ir kiti faktoriai, galintys paveikti rezultatą. Pavyzdžiui, norite palyginti geriančius vyną su geriančiais alų ir stiprius svaigalus. Be skonio skirtumų, šie žmonės gali skirtis ir pagal kitus požymius. Pavyzdžiui, remiantis šiuo tyrimu, alaus ir stipriųjų svaigalų mėgėjams (lyginant su gėrusiųjų vyną), pajamos veikiausiai mažesnės, jie rūko, o darbas dažniausiai fizinis – jiems didesnė mirties ir širdies kraujagyslių susirgimų rizika. Bet ar išaugusi rizika yra jų gyvenimo būdo ar alkoholio tipo pasirinkimo pasekmė? Mokslininkai į šį klausimą atsakyti negali, nes negali atsižvelgti į visus darbo rezultatą keičiančius faktorius.
Net ir griežčiausiai kontroliuojamuose tyrimuose atskiro produkto įtaką sveikatai atsekti neįtikėtinai sunku. Kaip rašo pats Ioannidis, žmonės valgo tūkstančius cheminių medžiagų, sudarančias milijonus galimų kombinacijų, ir kiekvienos variacijos įtaką žmogui išskirti „itin sudėtinga, jei tik iš viso įmanoma“.
Būtent todėl dietologijos observaciniai tyrimai labiau tinka hipotezių kūrimui, o ne galutinių išvadų darymui. Plačioji visuomenė to nežino, nes mokslinius darbus nuodugniai perskaito retai – dažniausiai apsiribojama išvadomis, ar tyrimų pagrindu parašytomis žiniasklaidos publikacijomis.
Jei kas užsiimtų įvairių maisto produktų grupinių tyrimų įrodymų metaanalize, pamatyt štai ką: 12 lazdyno riešutų per dieną gyvenimą prailgina 12 metų (taip taip, po metus už riešutą. Beje, tokį pat poveikį turi ir trys puodeliai kavos per dieną), o 1 mandarinas – vos penkiais metais. Įdomu, kad suvalgant kasdien po kiaušinį, gyvenimas sutrumpės 6 metais, o po 30 gramų bekono – visu dešimtmečiu. Taigi, bekono valgymo kenkia labiau, nei rūkymas, sarkastiškai rašo Ioannidis,.
Viso labo 0,5%
Tai ką iš tiesų teigia tokį triukšmą sukėlęs tyrimas? Įrodyta, kad piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia rimtas sveikatos problemas – to niekas neginčija. Tačiau daug kas nesutaria, ar egzistuoja saikingas alkoholio vartojimas ir kokią žalą jis daro (be viso kito, įtariama, kad alkoholio industrija finansavo mažų alkoholio dozių naudos tyrimus). Lancet publikuoto tyrimo autoriai vienareikšmiškai tvirtina, kad net viena dozė per dieną gali sukelti sveikatos bėdų. Viena doze mokslininkai tradiciškai vadina 10 gramų gryno etilo spirito – tokį kiekį sveiko suaugusiojo kūnas geba suskaidyti per valandą. Palyginimui: viena dozė yra taurelėje (30 g) degtinės, taurėje (150 g) sauso vyno. Viename standartiniame butelyje (0,5 l) šviesaus alaus – jau 1,5 dozės, o tokiame pat kiekyje tamsaus – 2,5.
Tyrėjų išvadų absurdiškumą įrodo tame pačiame Lancet publikuotas grafikas. Akivaizdu, kad rizika vienoda, išgeriama viena dozė, ar negeriama visai. Rizikos linija pradeda kilti pusantros dozės srityje, patikslina Ioannidis. Todėl šiais duomenimis paremtas tvirtinimas, kad geriau negerti visai, yra klaidingas. „Šis tyrimas parodo, kad girtuoklystė blogina sveikatą, tačiau įrodymų, kad būtent absoliutus blaivumas yra saugiausias variantas, nėra“, – sako Emory universiteto epidemiologijos profesorė Cecile Janssens.
Pagrindinis tyrimo rezultatas yra toks: lyginant su blaivininkais, suaugusieji, per dieną suvartojantys vieną alkoholio dozę, padidina 23 su alkoholiu susijusių ligų (nuo onkologinių iki širdies kraujagyslių) riziką 0,5%. New York Times žurnalisto Aarono E. Carrollo vertinimu, tai reiškia, jog kasmet iš 100 000 žmonių problemas su sveikata patirs 4 daugiau. Tai yra, 100 tūkstančių žmonių grupėje, kurios kiekvienas narys kasdien išgeria po vieną alkoholio dozę, per metus su išgėrimu susijusias sveikatos problemas patirs 918. Kalbant apie negeriančius, per metus susirgs 914 žmonių. Padidinus dozę iki dviejų per dieną, skaičius išaugs iki 977. Netgi 5 alkoholio dozės per dieną daugumos sveikatai nepakenks.
Kembridžo universiteto statistikas Davidas Spiegelhalteris paskaičiavo, kad 25 tūkstančiams žmonių tektų išgerti 400 tūkstančių butelių džino, kad kiltų viena papildoma gėrimo sukeliama sveikatos problema daugiau, nei visiškai negeriant. Tai yra, statistiko nuomone, epizodiškai geriantiems potenciali grėsmė santykinai menka. Tad pavojaus sveikatai prasme, skirtumas tarp blaivininkų ir išgeriančių vieną alkoholio dozę per dieną – mažas ir nereikšmingas.
Ioannidis užtikrintą teiginį, kad žmonėms alkoholio nevalia gerti iš viso, vadina pritemptu. „Norint teikti tokią rekomendaciją, reikia gauti įrodymus, atlikus stambų tyrimą atsitiktinės atrankos metodu. Kol kas tokio tyrimo nėra“. Tad, kol kas nėra žinomas tikslus alkoholio vartojimo slenkstis, kurį peržengus, kyla grėsmė sveikatai. Tačiau, remiantis šiuo tyrimu, jis tikrai nėra lygus 0.
republic.ru