2013 m. Kinijoje buvo itin smarkiai piktnaudžiaujama „Apple“ garantinio aptarnavimo taisyklėmis: šioje šalyje gyvenantys sukčiai įsuko tokį verslo planą, kad įmonei padaryta nuostolių suma skaičiuojama milijardais, rašo „Engadget“, remdamiesi leidinio „The Information“ informacija.

Gudrų planą sugalvojusi sukčių organizacija pirkdavo „iPhone“ telefonus ir juos beveik iškart grąžindavo skųsdamiesi, kad jie neveikia. Iš tiesų tarp įsigijimo ir grąžinimo sukčiai iš telefonų išimdavo vertingas detales bei pakeisdavo jas arba pigiomis kiniškomis klastotėmis, arba paprasčiausiais popierėliais nuo kramtomos gumos. Gavę pakaitinius telefonus, sukčiai juos parduodavo, o pavogtus komponentus panaudodavo naujinant kitus „iPhone“ telefonus, kuriais vėliau buvo prekiaujama mažesniuose Kinijos miestuose.

Tais laikais „Apple“ prekiavo „iPhone“ 4, 4s, 5 ir 5c modeliais – vertinant šiuolaikiniais standartais, juos būdavo labai paprasta išardyti. „Tai buvo tarsi automobilių ardymo dirbtuvės, kur išrenkamos ir parduodamos visos vertingesnės naudotų automobilių detalės. Tik tai buvo daroma su „iPhone“, - sakė įmonės „iFixit“ vadovas Kyle'as Wiensas.

„Apple“ pirmą savo firminę parduotuvę Kinijos Šenženo mieste atidarė 2009 metais. Įrenginių paklausa augo kaip ant mielių ir jau 2012-2013 metais buvo skelbiama, kad Kinija tapo viena iš svarbiausių „Apple“ rinkų, o 2015 pardavimai šioje šalyje sudarė net ketvirtį pasaulinių „Apple“ pajamų. Bet, augant pajamoms, augo ir sukčiavimo problema. Šenžene „neveikiantys“ „iPhone“ buvo grąžinami net triskart dažniau nei Niujorke.

Problemą smarkiai apsunkino tai, kad Šenženas yra Kinijos išmaniųjų telefonų gamybos sostinė, kur gauti padirbtų detalių labai paprasta. Be to, šiame regione itin aktyviai veikia nusikalstamos organizacijos. O dar Kinija yra didžiausia pasaulyje naudotų „iPhone“ rinka – ir didelę dalį tokių įrenginių sudaro „Frankenaifonai“, kuriuose tik kai kurios detalės buvo originalios.

Iš pradžių „Apple“ telefonus, kuriais skundėsi klientai, iškart pakeisdavo naujais – jei tik jie nebūdavo akivaizdžiai fiziškai sugadinti. Pastebėjus, kad garantinio aptarnavimo sąnaudos daugiau nei dukart viršija prognozes, „Apple“ bandė griežtinti garantinio aptarnavimo politiką. Tačiau sukčių grupuotės turėjo kuo atsakyti: jie organizavo tokius neramumus, kad kuriam laikui „Apple“ netgi uždarė parduotuvę Šenžene, o įmonės vadovas Timas Cookas atsiprašė vartotojų iš Kinijos už garantinio aptarnavimo problemas. Tiesa, tuo metu nebuvo aiškiai žinoma, kad visų problemų priežastis yra plataus masto sukčiavimas.

Siekiant apsisaugoti, „Apple“ sukūrė rezervacijų sistemą, kuri reikalavo, kad telefonus grąžinantys asmenys įrodytų, jog įrenginys yra tikrai jų. Tačiau, šaltinių teigimu, sukčiams dirbantys programišiai šią sistemą „nulaužė“. Vėliau buvo sukurtas telefonų diagnostikos įrankis, patikrinantis, ar visos telefono detalės yra originalios. Tačiau sukčiai ir čia turėjo priešnuodį: telefonus sugadindavo taip, kad jų įjungti ir programiškai patikrinti buvo neįmanoma.

Galų gale „Apple“ apskritai liovėsi teikti garantinį aptarnavimą tiesiogiai savo firminėse parduotuvėse – klientams tekdavo palūkėti, kol įrenginiai bus patikrinti platinimo ir remonto centre. O kai toks Šanchajuje veikiantis centras nebespėjo tikrinti plūstančių telefonų, įrenginiai pradėti masiškai gabenti į Singapūrą ir Kaliforniją.

Tokių patikrinimų metu išaiškėjo, kad šimtai tūkstančių grąžinamų telefonų buvo su padirbtomis detalėmis. Tačiau iki 2016 m. besikreipiančių sukčių srautas smarkiai sumenko. Taip pat, naudojant specialius akumuliatorių ir mikroschemų sandariklius buvo smarkiai praretintos komponentų vagystės. Ėmusis visų tokių priemonių 2017 m. „Apple“ išlaidos garantiniam aptarnavimui sumažėjo pirmą kartą nuo „iPhone“ prekybos pradžios – nuo 4,66 iki 4,32 mlrd. JAV dolerių.

Komentarai ()