Nuo šiol į Antarktidą žvelgsime kitaip: mokslininkai sudarė patį detaliausią Antarktidos žemėlapį ()
Kiek kartų per dieną pamąstote apie tolimiausią žemyną – Antarktidą? Didelį gabalą žemės, kuris yra didesnis už Australiją bei žemynines Jungtines Amerikos Valstijas ir nutolęs maždaug už daugmaž 14 500 kilometrų nuo mūsų. Šis žemynas taip pat visiškai padengtas ledu, todėl atostogauti čia tikrai niekas nevažiuoja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir nors jums Antarktida gali būti ir nelabai įdomi, mokslininkams ir tyrinėtojams – atvirkščiai. Ir jų pastangos sukurti naują, aukštos kokybės žemėlapį, leisiantį mums pažvelgti į šį žemyną kitaip, yra pribloškiančios.
Naujasis žemėlapis buvo pavadintas „Iškiliu Antarktidos žemyno modeliu“ (REMA), o jį sukūrė Ohajo universiteto tyrinėtojai, kuriems vadovavo profesorius Ianas Howatas. Sukurti tokį detalų žemėlapį jį paskatino faktas, kad iki šiol visi Antarktidos žemėlapiai buvo labai prasti.
„Iki šiol mūsų turimi Marso žemėlapiai buvo detalesni nei Antarktidos žemėlapį“, – pastebi Žemės mokslų profesorius ir Byrdas Polaras ir klimato tyrimų centro direktorius I.Howatas.
Kad sukurtų šį žemėlapį, I. Howatas ir jo komanda turėjo išanalizuoti daugybę duomenų, kuriuos surinko virš žemyno skriejantys palydovai. Jie taip pat sukūrė specialų prietaisą, kuris jiems padėjo atrinkti panašias nuotraukas – ir sudėlioti jas taip, kad žemėlapis būtų kuo tikslesnis.
Rezultatas – ne tik labai detalus, bet informacijos matavimo vienetais skaičiuojant, labai didelis žemėlapis. Visas failas siekia kiek daugiau nei 150 terabaitų. Taigi, jei į jūsų išmanųjį telefoną galima įrašyti 128 gigabaitus duomenų, tai tokiam žemėlapiui reikėtų 1200 išmaniųjų.
Žinoma, galima paklausti, kam reikia tokio detalaus žemėlapio žemynui, kuris t4ra didelis ledo gabalas? Atsakymas paprastas: Antarktida puikiai parodo, kaip keičiasi mūsų klimatas ir mokslininkai, matuodami pasikeitimus lede, gali nustatyti į kurią pusę šiuo atveju krypsta mūsų Žemė.
„Tokioje rezoliucijoje galima matyti beveik viską, net sniego pasikeitimus kai kuriose vietose. Ilgainiui mes galėsime matuoti ir paviršiaus, sniego dangos, ledo judėjimo, upių tvinimo ir vulkanų pasikeitimus. Galėsime pastebėti ir ledynų retėjimą“, – teigia I.Howatas.
Patys pakeliauti po Antarktidą galite čia.
Parengta pagal bgr.com
