Lenkai sukūrė tokį betoną, kokio turbūt nėra visame pasaulyje - jau naikina Varšuvos smogą, o patį veikimo principą nusižiūrėjo nuo dyzelinių automobilių (Video) ()
Lenkų betono gamintojai sugalvojo originalų būdą, kaip pritaikyti šią įprastą statybinę medžiagą miestų orui valyti. Ten, kur šaligatviai išgrįsti betono plytelėmis, oro užterštumas itin pavojingais azoto oksidais sumažėjo trečdaliu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Betono plytelės, paklotos prie Dašinskio žiedo, – vienos naujausių ir sparčiausiai plečiamų Varšuvos teritorijų. Tai reiškia, kad eismo intensyvumas ir oro tarša čia tik didėja ir dar didės.
Bet tai ne paprastos plytelės. Jų paviršiuje yra titano oksido nanodalelių, o jos veikia kaip katalizatorius ir skaido azoto oksidus.
Civilinės statybos inžinierės Wioletos Jackewicz-Rek teigimu, ultravioletinis spinduliavimas per fotokatalitinį procesą paverčia azoto oksidus tirpiomis druskomis, kurias lietus nuplauna nuo betono paviršiaus.
Lenkų betono gamintojai pasiskolino šį procesą iš dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų valymo sistemų. Būtent azoto oksidai yra viena pagrindinių smogo priežasčių.
Krzysztofas Szersztenas, cemento bendrovės „Gorazde“ tyrimų vadovas, teigia, jog kuo ilgiau teršalai kontaktuoja su cementu, tuo veiksmingesnis valymo procesas.
Tankiai užstatytuose miestuose, kur trūksta gryno oro ir teršalai užsilaiko lyg savotiškame tarpeklyje, – geriausia vieta fotokatalitiniam betonui.
Vis dėlto, betonas su titano oksidu brangesnis, bet šiame rajone daug biurų statanti „Skanska Group“ prognozuoja, kad tokia investicija atsipirks.
Šios įmonės statybos projektų vadovas Rafalas Stoparczykas svarsto, jog devynis mėnesius laboratorijose, taip pat ir statybvietėje, trukę bandymai parodė, kad toks grindiniui panaudotas betonas sumažina azoto oksidų kiekį trisdešimčia procentų. Laboratorijos sąlygomis – net iki septyniasdešimties procentų.
Lenkijos gamtosaugininkai, turintys specialų padalinį, skirtą kovai su smogu Lenkijos miestuose, sveikina tokią inovaciją, bet pabrėžia, kad nepašalinus ar bent jau nepažabojus pagrindinių priežasčių, miestų oro kokybė taip ir liks prasta.
Lenkijos kovos su smogu grupės atstovas Piotras Siergiejus ragina nepamiršti, jog automobilių oro tarša lygi porai tonų metalo ant ratų.
Mašinų išmetamosios dujos sudaro ketvirtadalį, trečdalį ar net iki pusės visos taršos, taip pat, jos palieka dulkių dėl padangų bei stabdžių trinties ir nuolat pakelia daugybę dulkių nuo kelių – visa tai taip pat teršia orą.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, tarp penkiasdešimties labiausiai užterštų teritorijų Europos Sąjungoje net trisdešimt trys yra Lenkijoje, taigi pramoniniai Lenkijos regionai nusileidžia pagal oro užterštumą tik panašioms teritorijoms Bulgarijoje.
Plačiau – Sauliaus Masalsko reportaže (žiūrėti nuo 3:17)
