Po Antarktidos ledu aptikti senoviniai kontinentai (Video)  ()

Pasinaudojus dabar jau mirusio dirbtinio Žemės palydovo sukauptais duomenimis, po Antarktidos ledu aptikti senoviniai kontinentai, rašo Space.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nauja misijos GOCE (angl. Gravity Field and Steady-State Ocean Circulation Explorer) metu sukauptų duomenų analizė Žemės lifotsferoje – erdvėje tarp plutos ir mantijos – atskleidė uolingas zonas, vadinamas „kratonais“.

GOCE palydovas nėrė į mūsų planetos atmosferą prieš penketą mėnesių, kai baigėsi orbitos koregavimui skirti degalai. Ir nors mokslininkai tiksliai negalėjo apskaičiuoti, kur tiksliai ant Žemės paviršiaus nukris palydovas, krisdamas jis neprišiukšlino jokių apgyvendintinų teritorijų.

Naujai aptikti kratonai – tai senovinių kontinentų likučiai, ir jie suteikia informacijos apie dabartinių žemynų sudėtį – o ypatingai Antarktidos, sako prie projekto dirbantys Europos kosmoso agentūros mokslininkai.

„Rytinėje Antarktidoje matome įdomią geologinių požymių mozaiką, atskleidžiančią esminius panašumus ir skirtumus tarp Žemės plutos po Antarktida ir kitais žemynais, prie kurių ši prisijungė prieš daugmaž 160 mln. metų“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Britų Antarkties apžvalgos projekto (angl. British Antarctic Survey, BAS) geologas ir geofizikas Fausto Ferraccioli.

GOCE palydovas apie Žemę suktis pradėjo 2009 m. kovą, o misiją baigė 2013 m. Pagrindinė misijos užduotis buvo aptikti lengvus Žemės gravitacijos svyravimus. Palydovo surinkti duomenys ne tik leido nubraižyti kol kas tiksliausią mūsų planetos gravitacijos žemėlapį, bet ir atskleidė lokalius gravitacijos pokyčius vos 80 kilometrų skirtumu.

Senovės žemynai išryškėjo naujame BAS sukurtame „formos indeksų“ žemėlapyje, kuris buvo sudarytas Kylio universitete (Vokietija). ESA šiuos rodiklius palygino su kontūrais žemėlapyje.

„Duomenys apie palydovo gravitaciją gali būti sugretinti su seismologiniais duomenimis siekiant gauti labiau suderintus plutos ir viršutinės mantijos vaizdus trimatėje erdvėje – o tai yra labai svarbu bandant suprasti, kaip sąveikauja plokščių tektonika ir giliosios mantijos dinamika“, – sako pagrindinis Kylio tyrimo geofizikas Jörgas Ebbingas.

Toliau tyrinėjant Antarktidą, naujieji gravitacijos žemėlapiai padės mokslininkams geriau suprasti, kaip šie senoviniai žemynai daro įtaką ledo sluoksnio elgsenai, o taip pat tai, kaip žemynai iškils dėl ledui tirpstant dėl pasaulinės klimato kaitos, teigia ESA atstovai. Ypatingai Vakarų Antarktidoje, kur pluta ir litosfera, palyginus su rytiniu regionu, yra plonesnė.

Antarktidos žemynas yra mūsų planetos pietinėje dalyje, ir čia yra geografinis Pietų ašigalis. Antarktida, kurios plotas yra 14 000 000 kvadratinių kilometrų, yra penktasis pagal dydį mūsų planetos žemynas.

Baltasis žemynas yra beveik dvigubai didesnė už Australiją ir net 98 proc. Antarktidos yra padengta storu ledo sluoksniu, kurio vidurkis yra maždaug 1,9 kilometro.

Antarktida yra šalčiausias, sausiausias ir vėjuočiausias žemynas mūsų planetoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(10)
(1)
(9)

Komentarai ()