Žybsniai Mėnulyje ir kokią paslaptį jie slepia ()
Mėnulio paviršiuje esantys krateriai yra meteoroidų smūgių padariniai. Tą žinome jau seniai – hipotezė patvirtinta Apollo misijų metu – bet tik neseniai supratome, kaip dažnai kažkas nukrenta Mėnulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Smūgiai į palydovo paviršių ir jų sukeliami žybsniai vyksta kas kelias valandas. Nuo 2015 metų vykdomas Europos kosmoso agentūros projektas, skirtas šiems žybsniams stebėti ir jų savybėms nagrinėti.
Graikijoje esančiu 1,2 metro skersmens teleskopu nuolatos stebimi žybsniai – tai didžiausias specialiai Mėnulio stebėjimams naudojamas teleskopas.
Stebėjimai yra sudėtingi, mat žybsniai – labai blausūs, todėl juos galima pamatyti tik Saulės neapšviestoje Mėnulio pusėje, taip pat, žinoma, turi būti tinkamos oro sąlygos. Dėl to per 22 mėnesius trukusią stebėjimų programą surinkta tik 90 valandų duomenų, per kuriuos užfiksuoti 55 žybsniai. Jų analizė leidžia spręsti, kad apskritai panašūs žybsniai Mėnulyje vyksta maždaug kas 7 minutes, o jų metu paviršiaus uolienos trumpam įkaista iki 1300-2800 laipsnių temperatūros. Iš to apskaičiuota, kad tipinius žybsnius sukelia meteoroidai, kurių masė siekia nuo 100 gramų iki 50 kilogramų.
Tolesni stebėjimai padės geriau suprasti, kiek tokių ir panašių objektų yra Žemės aplinkoje ir kokį pavojų jie kelia mūsų planetai, erdvėlaiviams ir galimiems Mėnulio kolonistams.
Tyrimo rezultatai arXiv.
