Tamsiosios materijos nėra iš viso? Nauja hipotezė ir kaip ji paaiškina, kas darosi Visatoje

Na nevisai, būtent reliatyvumas ir išsiprastintų. Šviesa yra fizikinis reiškinys , turbūt sutiksi. Fizikinis reiškinys, jo sąvybės pririšamos prie ne fizikinio objekto - stebėtojo. Esi mistikas? Mėgsti mistinius filmus? Aš ne. Ir išvis, na tai gal ir mokslas, bet ar Gamtos mokslas? Man nelabai, labiau matematinių triukų mokslas. Man net geriau būtų tą šviesos greitį pririšti prie kaimyno šuns būdos. Vis šioks toks FIZIKINIS objektas. Bet imant rimtai foninė radijacija pats globaliausias pamatuojamas gamtos reiškinys. Neradom eterio (kol kas, čia kita istorija), tai prašom, turim universalų globalų reiškinį ir net jokie ateiviai turbūt nesupyks. Beje kiti šios teorijos pradininkai kaip Lorencas taip ir norėjo daryti, bet publikos dėmesį laimėjo matematinio cirko meistrai su rėmėjais. Tai pabandyk bent svaitei pagyventi Lorenco pasaulyje. Šviesos greitį pririšam prie foninės radiacijos. Tada automatiškai gaunam, kad fizikiniai dydžiai kaip masė , ilgis , laikas visi jie NE reliatyvūs. Visi stebėtojai jų skaitinę reikšmę mato tokią pat! Bet ta reikšmė aišku nėra nekintama, ji priklauso nuo greičio pagrindinės sistemos atžvilgiu. Pažvelk nors truputį į tokį pasaulio vaizdą. Tu čia niekaip neprigalvosi jokių paradoksų kaip reliatyvume pagal Einšteiną. Na koks ten gausis kopėčių paradoksas, jei visi ilgiai konkretūs iir vienodi visiem. Nesugebėsi sugalvoti nei vieno paradokso. Netiki? Lažinamės? Dar pvz. kaip čia atrodo masė. Ogi ji pilno judėjimo pagrindinės atskaitos sistemos aatžvilgiu matas gaunasi. Ji būna mažiausia tik vienu atveju, kai objektas nejuda pagrindinės atskaitos sistemos atžvilgiu. Tada turim ramybės masę, tai yra vidinio judėjimo kiekio matą. Kai kūnas juda, jo pagrindinės atskaitos sistemos atžvilgiu kompleksinis visos konstrukcijos judėjimas susideda su vidiniu judėjimu ir turim bendrą kūno masės padidėjimą. Su laiko sulėtėjimais dar paprasčiau. Kai kūnas juda jo masė didėja ir dėl impulso tvermės dėsnio greitis sulėtėja. Tiesiog sulėtėja laikrodžiai lyginant su etaloniniais kurie pagrindinės atskaitos sistemos atžvilgiu nejuda. O be laikrodžių mes nieko pasakyti apie laiką ir negalim. Viskas įgauna aiškia fizikinę prasmę. Ne dėl matematinių transformacijų kažkas kinta, o dėl fizikinių Gamtos sąvybių. Pabandyk nors dieną taip pažiūrėt į pasaulį ir tik po to pasidalinti savo įspūdžiais. Aš niekur neskubu …

Vienas fundamentaliu, kvantine fizika, maziausiai intuityvi. Tik ale sveciai be galo pezalus vis raso.

Na, taip jau istoriškai susiklostė, kad pasirinkta tokia matematinė versija. Ir be rimtų priežasčių niekas pasauliniu mastu iš „ale astuonetainės skaičiavimo sistemos nebepereis į dešimtainę skaičiavimo sistemą“ (iš vienos į kitą matematinę versiją). Tokią padėtį iš mirties taško gali išjudinti nebent žymiai bendresnė (ir žymiai intuityvesnė) teorija. Žinoma ir su bent nemažiau prieštaravimų sukeliančiais postulatais, nei koks ETD postulatas. Na, ir, žinoma, ta bendresnė teorija turėtų naujai (ir su daug mažiau abejonių) paaiškinti nekurias labiau abejotinas vietas esamose mechanikose. T.y. arba ji tuo pačiu restartuos ir esamas mechanikas. Na, o vykdant generalinį restartą jau yra maža tikimybė, jog gali būti pakeista ir esama matematinė versija į progresyvesnę...

Net ne intuityvimo lygis man užkliūva labiausiai, o Homo Sapiens mąstymo gliukai. Kalba eina ar nematerialus objektas gali įtakoti materialaus objekto sąvybes. Na gal teologijoj, bet fizikoj ir dar rimtu veidu... matai ale čia mokslas. Visas reliatyvumas persunktas šita idėja , kad nematerialus objektas ( stebėtojas ) gali įtakoti materialių objektų savybes tokias kaip masė , ilgis ir panašiai. Ar yra galimybė šito išvengti? Tai, kad net Niemand neprieštaravo tokios galimybės buvimui. Foninis spinduliavimas akyvaizdžiai surištas su erdve, abu materialūs objektai. (Žinom, kad erdvė ne tuštuma.) Tai ko dar reikia. Jei ką veliau galima ir tikslinti, bet nuo pradžių nesėdam ant mistikos adatų.

Juk buvo rasyta, kad tikruju savybiu mes nezinome. Mastant filosofijos remuose - ir niekada nezinosime. Butent del musu jusliu ir proto strukturos. Bet galime matuoti ir aprasyti. Tai veikia. Aprasymui ir naudojama matematika. Kokia jos prigimtis (apriorine, zmogui igimta, kurianti zmogaus realybe, ar aposteriorine, igyjama praktiskai - gincijamasi, kiek zinau, iki siol) mes greiciausiai nesuzinosime. Bet ji veikia musu dabartiniame evoliucijos etape.

Tai gerai, kad veikia, bet problemos su požiūriu į tokius veikimus. Matematika labai išradinga , lanksti srytis ir gali sukurti neblogus kažko tikro šešėlius. Bet fizikų bendruomenė turėtų matyti ir kitą medalio pusę, kad čia vistiek kažkas netaip. Kad Gamtai priskiriamos nematerialios, mistinės savybės tam veikimui organizuoti. Ir ta bendruomenė turėtų įpatingai skatinti jaunimą alternatyvų paieškai kuriose nebūtų tokių problemų. Dabar ką ji daro, tai užsiima tokių pastangų blokavimu ir net minėtų problemų nepripažinimu.

Ka konkreciai, alvydai, siulai?

Matai, Homo Sapiens neturi poreikio išsivaduoti iš mistikos. Tada viskas labai komplikuojasi su pasiūla to ko beveik niekam nereikia. Bet mistiniai kūriniai moksle, mene, literatūroj, kine, žaidimuose ir t.t. yra graibstomi. Sakau gi - Homo Sapiens mąstymo bug(as).

Siūlo visus dydžius skaičiuoti CMB atžvilgiu, nes tai skamba išdidžiai. Realiai tai nieko nesprendžia ir dar turi nemalonių šalutinių pasekmių: - praktikoje vis tiek prireiks skaičiuoti dinamiką stebimo objekto stebėtojo atžvilgiu, abu šie objektai nėra stacionarūs CMB atžvilgiu, taigi bus taikomos iš esmės tokios pačios reliatyvistinės formulės; laboratorija stebėdama kažkokį reliatyvistinį objektą (dalelę, egzotinį astronominį objektą ar pan.) gaus faktinius duomenis savo atskaitos sistemoje, ne CMB, ir būtent tuos faktinius duomenis reikės tikrinti; - tai niekaip neišspręs neinercinių atskaitos sistemų reliatyvumo, jis liks nepakitęs; - mato vienetai taps beprotiški; dabar laiko standartui naudojama atominių perėjimų trukmė, o metrui - pagal spektrinės linijos bangos ilgį; naudojant šiuos mato vienetus šviesos greitis objektyviai yra konstanta visose atskaitos sistemose; jei padarome šviesos greitį plaukiojančiu, gausis, kad konkrečios spektrinės linijos bangos ilgis kiekvienoje atskaitos sistemoje skirtingas, tampa švelniai tariant sudėtinga susieti mato vienetus su fizikiniais reiškiniais. Čia jau nekalbant apie tai, kad tokia matematika iškreips realų fizikinį vaizdą be menkiausio pagrindo suteikiant vienai atskaitos sistemai išskirtinį statusą ir bus daug sudėtingesnė už dabartinį reliatyvistinį aparatą.

Fizikoje tikrai tikrai nėra jokių nematerialių objektų

kaip, o realiame, fiziniame pasaulyje yra jau kiek fiziškiau (ne fizikiškiau)...

(!) tvermės dėsnis, nors ji ir kintama. Naudojau tai išvesti populiariają mc2. 2 nereikia jokių kreivų geometrijų ir egzotiškų transformacijų. 3 nereikia reliatyvistinės greičių sudėties. Tavo minusai nėr tokie dideli nes: Mūsų greitis atžvilgiu kosminės radijacijos nėr didelis , tai efektas nuo to minimalus. Kitas dalykas nebuvo siūloma pakeisti, buvo siūloma vystyti kaip alternatyvą. Jei kokiam praktiniam uždaviniui patogiau dabartinė sistema, prašom, kas draudžia. Ne taip senai nieks nevažinėjo su elektomobiliais. Iš pliusų dar atsiranda platesnis pasaulėvaizdis ir maniškis požiūris pats savyje duoda užžuominas kuria linkme ieškoti realių eksperimentų neatitinkančių dabartinę teoriją. Manau čia turėtų būti tokia pat konkurencija kaip tarp benzino ir elektros, bet ji gi visų pirma naudinga žmonėm. Plius mąstymo lygis pakyla n kartų kai tą patį reiškinį gali paaiškinti keletu visiškai skirtingų būdų.

Duok man pavyzdį, kada stebėtojo masė yra lygi 0, arba artėja iki 0 . Jei tu ir atimsi kinetine energija, kokiu budu atimsi potencine energija, kuri riša mūsų atomus ?

Ir dabar tų būdų su kaupu užtenka, vien iš plikos dinamikos yra klasikinė reliatyvistinė mechanika, lagranžo reliatyvistinė mechanika, Hamiltono reliatyvistinė mechanika...

Na medžio algoritmu mes diskusijos nepadarysim. Jei ne prieš pasirinksių pirmu punktu masę. Pateik patį paprasčiausią pavyzdį įrodantį, kad aš klystu.

Atominė bomba ir virdulys: sprogus masė sumažėja, užkaitus virdulį masė padidėja.

Dar galiu pridėti, kad tas yra eksperimentiškai pamatuota , o ne tik teoriškai apskaičiuota.

Na taip , gaila aš nepatiksliau detaliau rašydamas pirmai. Aš turėjau omeny kažko susidūrimą ir masių sumas prieš ir po. Neturėjau omeny potencinių laukų, žinau, kad ir gravitaciniam lauke sunkėja, todėl ir laikas lėtėja. Sorry , kad ne pilnai surašiau ką turėjau mintyse. Turėjau omeny pavienių dalelių ir fotonų susidūrimus. Kai jie dar toli ir jau toli, be potencialų įtakos. Fotono imu irgi dydį išreikštą kg lygų p/c vakuume. Na gali sakyti , kad tai ne fotono masė. Nesvarbu, svarbu , kad matuojama kg ir sumoj tas dydis kartu su kintamom dalelių masėm išlieka konstanta.

Po susidurimo, didžioji dauguma energijos išeina kaip šilmua. Pvz greitintuvuose dalelės susidumo metu išyla iki kelių trilijonų kelvinų temperaturos. Dalis išeina naujų dalelių susikurimui. Taip yra pašalinama daug energijos - dėl to masė ir sumažėja.