Tamsiosios materijos nėra iš viso? Nauja hipotezė ir kaip ji paaiškina, kas darosi Visatoje

Ir dar nėra to, kas leistų duoti teisingas prognozes praktinėse situacijose... Yra tik du variantai: - arba tavo "teorija" tėra STR perrašymas, naudojant CMB atskaitos sistemą kaip tarpinį reliatyvistinių transformacijų tašką, ir yra matematiškai ekvivalentiška STR, įskaitant reliatyvistinį greičių sumavimą; - arba ji tiesiog klaidinga, nes duoda skirtingus rezultatus palyginus su STR, kuri yra išsamiai eksperimentiškai patikrinta. Nei pirmu, nei antru atveju tavo "teorija" nesprendžia ir negali spręsti nei QM ir GTR suderinamumo problematikos, nei Merkurijaus orbitos problematikos, nes tos problematikos tiesiog neturi nieko bendro su STR.

Na neskubėkim taip jau. Dėl Merkurijaus esi įsitikinęs? Pripažinsi klydęs, jei įrodysiu priešingai? Bo aš gaunu listą kritinių pastabų, bet jas paneiginėjant one by one negaunu jokio atsako, kad ta ar ana kritikia buvo neteisinga.

Kol kas nieko nepaneigei. Jei mano uždavinyje vietoje reliatyvistinės greičių sumavimo formulės naudoji klasikinę, reiškia tavo gaunamas rezultatas kitoks, reiškia tavo teorija neatitinka faktų, klaidinga.

Vyrai ,nesigyncykit pirma issiaiskinkit kas ta gravitacija ir viskas atsistos i savo vietas, dabar be reikalo popiera gadinat.

Nieko? Aš kalbu apie atskirus teiginius. Tu sakei , kad masė neišlieka , parodžiau kad išlieka. Kur aplodismentai Maža to postulavus masės išlikimą ir nežinant nieko apie reliatyvumą galima gauti ir E = mcˆ2 ir mases priklausomybės nuo greičio formulę. Prie Merkurijaus grįšiu, bet ne ant dienų, reik laiko pasiraust ką aš ten seniau buvau sugalvojęs. Ten nebuvo išvedimas, ten buvo programa, kuri duodavo teisingą precesiją , ne tik dėl Merkurijaus, bet keletos kitų objektų kurių duomenis galima buvo išsigooglinti. Jei programa ant tų prielaidų veikia gerai , tai ir išvesti galima, bet tegu tuom kiti užsiima, reikia gi biški darbo pasidalinimo, mano žmona ne matematikė, kaip kai kurių genijų

ir čia greičiausiai (beveik garantuotai) nebus jokių problemų. Kokių chrienų ji turėtų numatyti greičius.

Tikrai galima iš naujo išrasti specialųjį reliatyvumą, tas nėra labai sudėtinga, protingas moksleivis susitvarkytų Šiaip įrodinėjimo seka tokia: - iš postulato c=const išsiveda Lorenco transformacijos, t.y. atstumo ir laiko transformacijos tarp skirtingų atskaitos sistemų; - iš Lorenco transformacijų išsiveda greičių sudėties formulė; - iš greičių sudėties formulės išsiveda reliatyvistinė masės formulė; - iš reliatyvistinės masės formulės išsiveda E=mc2.

Reliatyvistinio momento apskaičiavimui reikia žinoti dalelės greitį stebėtojo atžvilgiu. Lorenco transformacija impulsui išsiveda iš greičių sudėties.

Tukstanciai mokslininku pasitelke greitintuvus neissprendzia o jie technologiju forume, nejuokinkit zmoniu.

Na mes čia šnekam kiekvienas savo terminais. Tau ramybės masė bus kai prie objekto pririši stebėtoją (atskaitos sistemą). Man kai kūnas nejuda eterio ar ten CBR atžvilgiu. Tiesiog turim susitaikyt su tuom , kad mūsų terminų prasmės skiriasi. Kažkaip išvest kintamos masės formulei ir mcˆ2 neprireikė nei c constant, nei kažko iš Lorenco. ( Pas mane atstumai nekinta, o kinta kūno ilgiai kaip originale pats Lorencas ir teigė, o jam priskyrė visai kitką, tipo Lorenco transformacijas, Liudi dabar Lorencas žiūrėdamas iš dangaus į tokią neteisybę ). Labai primena jei vyktų ginčas tarp Ampero ir Maksvelo kaip skaičiuoti jėgą tarp laidininkų su srove. Abu skaičiuoja skirtingai, o gauna tą patį. Bet tik uždarai grandinei tą patį. O tu man įrodinėji maždaug, jei atvirai grandinei skirtingi numatymai , tai ir visai bus skirtingi. Bet atvira grandinė nepamatuojama nuolatinei srovei. Žodžiu kažkaip prasistumt toliau reikia eiti per skaičius kurie yra realiai išmatuojami ir pažiurėti ar abu požiūriai duoda tą patį rezultatą išmatuojamiems dalykams. Tarpiniai skaičiavimai čia dzin, nieko nesako. Primenu, kad vienakrypčio judėjimo greitis kai jis didelis irgi nėra normaliai išmatuojamas. Čia tik tarpinė valiuta skaičiavimuose. Tai nesunku įrodyti su šviesos greičiu, tas c konstant yra tik postulatas , vien faktas, kad Punkarės , Lorenco variantai buvo pririšti prie konkrečios sistemos rodo , kad pamatuoti nebuvo galima. Taip pat Maikelsono eksperimentai nematavo vienkrypčio greičio, būtų gi lengviau atrodo buvę, tikslumo žiauriai daug mažesnio būtų reikėję. Kažkaip jei savo pavyzdį kažkaip suvestum nuo pamatuojamo iki pamatuojamo, tai žiurėsiu kaip tai atrodo pro mano langus kad skaičiai sueitų. Galima gi iš to kažkokį vaizdų uždavinį sukurti.

Bet, kad pats eteris juda ir skirtingu greičiu priklausomai nuo atstumo

Tegu juda, ką jis kristalas koks. Dar gal ir mandriau juda jei žiūrėti kol kas nepasiekiamai mažus atstumus.

T.y. - bet kurios sistemos vidinės atskaitos subsistemos visada turės išskirtinį statusą prieš kitų sistemų vidines atskaitos subsistemas. Jūs savo specializaciją išmanote geriau negu visi, kurie nesidomi ta specializacija. Atrodo, jog jūs lyg ir turėtume būti jiems tos srities kompetentingų žinių šaltinis. Bet ne, šališkumas griauna pasitikėjimą jūsų teikiamomis žiniomis. Nes esantis šališkumas reiškia, jog siekis yra ne „siekti sužinoti kaip yra iš tikrųjų“, o kažkokie kiti su mokslu tiesiogiai nesusiję tikslai (pvz. kažkokie asmeniniai lūkesčiai, ar ambicijos). Todėl žinios plaukiančios iš jūsų galimai bus „kažkodėl kažkiek pritemptos kažkuriuo aspektu“. Retorinis klausimas. Taigi, kiek šioje temoje yra komentuojančiųjų, kurie realiai vadovaujasi siekiu „sužinoti kaip yra būtent iš tikrųjų“?

Cia noras pasirodyti, ziurekit koks as protingas o skaitant is sono tai panasu i gerianciu vyru pokalbius.

ir daug skirtas jas pristabdyti“. Pvz. paimkim „Metafizika piešiniuose“ (viewtopic.php?f=21&t=44357 ). Praktiškai kiek ten rašiau, tiek vidurinysis sluoksnis ir dejavo kaip ten viskas negerai. Bet atkreipkite dėmesį į įdomią detalę, jog toje temoje joks viduriniojo sluoksnio atstovas „nedežuruoja“ ir profilaktiniais sumetimais padejavimais neužsiima (t.y. virš dviejų metų ten niekas iš jų nėra įsiterpęs). Žinoma, jei pradėčiau toje temoje vėl aktyviau reikštis to sluoksnio aktyvumas sukiltų, bet (mano nuomone) buvusį aktyvumą 100% vargu ar bepasiektų.

Na ir pasakyk kaip žmonėm galvoj įvyksta tokie pokyčiai (nes tau patinka filosofija ir apibendrinimai). Pvz. Lorencas, Maikelsonas, Tesla ir daugybė kitų genijų taip ir nebuvo įtikinti nauja teorija. Amperas su Weberiu (to meto šviesiausi protai) nebuvo įtikinti Maksvelo teorijos. Bet kaip čia toliau suveikia, kad ką priėmė iš bėdos, praktiškai iš nevilties surasti Gamtamokslinį paaiškinimą, dabar net nebenorėtų, kad kas nors tokį paaiškinimą rastų. Kol kas net nei vienas nepasakė, kad būtų gerai, bet neišeina kažkaip niekam. Manau jiem dabar nebūtų gerai, jie to nenorėtų, todėl pasipriešinimas. Jei norėtų kaip minimum nebūtų pasipriešinimo, o greičiau būtų pasiūlymai su klausimu kuom padėti/prisidėti. Pvz Einšteinas su ypač gabaus matematiko Hilberto pagalba gal ne vienus metus vargo kol jiems gavosi pamodifikuoti lygtis taip, kad jos teisingai numatytų Merkurijaus precesiją. Kraipė erdvę ir laiką kol kažkas gavosi. Pirmam gavosi Hilbertui, nes jis gabesnis matematikoj buvo už kartu paėmus Einšteiną ir jo žmoną. Bet laurai atiteko Einšteinui, nes teorijos pradmenis jis padarė. 2011m pačioj pabaigoj pabandžiau tą patį padaryti žiūrint iš kitokių pozicijų, nekraipant erdvės ir laiko. Na gavosi nesunkiai, net kelių ženklų tikslumu vienas variantas, bet niekam neįdomu, net pats apie tai pamiršau ... Klausei dėl ruso, tai šitas : "https://www.youtube.com/watch?v=Qpw63IUEDn0" Aš nepalaikau jo pasaulėvaizdžio bendrai, tik kur ne kur. Na jis ir eterį kritikuoja, tai vien dėl to norėjau pažiūrėti kokie čia jo argumentai ir ką aš į tai atsakyčiau.

Kilo mintis dar pasižaisti su reliatyvistiniais paradoksais. Tarkim turim tokią situaciją: Čia 2 indai kuriuose patalpinta po 2 elektronus (ar šiaip vienodus krūvius). Dabar jei vienas indas tols dideliu greičiu, tai stebėtojas likusiame matys kaip betolstančiame inde elektronų masė pasidarys labai didelė. Pagal teoriją ji gali būti kiek nori didelė. Ką tada gausim ? Ogi , kad didėjant masei didės ir gravitacinė trauka tarp elektronų inde. Masė gali padidėti tiek, kad elektronai vietoj stūmos pradės traukti viens kitą. Ir galiausiai susitiks kažkur per vidurį. Tačiau stebėtojas esantis dešiniajam inde galvos , kad jo elektronai tai tikrai nepradės traukti viens kito, bet kaip tik priešingai atsiras gravitacinė traukos jėga tarp elektronų esančių inde kairėje. Nes tas indas kairėje labai greitai juda jo atžvilgiu ir jame labai padidėjo masės. Kokie bus "atsišaudymai" ?

Masė didės tik stebėtojo atžvilgiu. Elektronų masės vienas kito atžvilgiu nesikeis, taigi nesikeis ir jų gravitacinė trauka.