Tamsiosios materijos nėra iš viso? Nauja hipotezė ir kaip ji paaiškina, kas darosi Visatoje

cia problema yra tame - kad matavimo vienetas "kg" yra is esmes bevertis, kai matuojama aplinkoje, kuri ta verte itakoja. turiu minty gravitacija. kai nesuprantam, kaip is esmes veikia gravitacija - gaunasi saliskas (iskreiptas) matavimas. ir mes nezinom kiek iskreiptas tik prielaidas darom - kad aplinka kaip ir nekinta ir kaip ir stabili. kol matavimai labai grubus - sitas budas pasiteisina. net galima kokius nors desningumus nustatyt, ir isvystyt "moksla". bet kai reikia ypac didelio tikslumo - paklaidu lygis tampa neaiskus ar net isvis neprognozuojamas pvz elektromagnetizme matavimai per "kg" skale principe nenaudojami - ir ten leido istyrinet viska is pagrindu. nes teisingos matavimo sistemos naudojamos. varza, amperazai, voltazai, talpumai, induktyvumai ir pan... ta prasme pagrindas daugmaz teisingas. as manau per siluma vertetu tirt. galbut per turi. bet tik ne per "kg". ir net gal ne per laika - nes cia isvis suvokimo ner, kas per dalykas laikas nes jei ji galima keist - pamatine matavimo sistema gali irgi but is esmes neteisinga ar su paklaidom kad laikas stabili atskaitos sistema - irgi manau tik siam momentui tiketina 99,999(9)% prielaida. nes siaip juk neirodyta. o kad "kg" kaip vienetas netikslus - tai isvis zinoma jau senai - bet vistiek sukista savoka "mase" i pamatine fizika ir knisamas visiems protas - kad cia tikslusis mokslas... kai is tikro jis tik apytikslis ir braska per siules

O beje, ar tikrai atominė sumažėja? Tu čia imi turbut skeveldrų rest mases. O jei sprogs kosmose, tai reik sudėti visas mases (ir reliatyvistines pagal tavo teoriją). Manau išliks vistik ir tokiu atveju. Užvirus aišku padidėja, nes gauna masės iš išorės. Taip, kad viskas ok, tik ankčiau nenagrinėjau panašių scenarijų.

Taip tikrai sumažėja ir nė dėl skeveldrų, o todėl, kad nutraukiami atominiai ryšiai. Ir tą masės sumažėjimą galima pamatuoti, vykdant branduoline reakcija, be sprogimo (taip veikia atominės jėgainės).

Na ir pamatuoja tik rest mases, nors reakcijos metu būna ir kinetinės masės, bet ji ten kažkur nueina šiluminio judėjimo pavidalu. Man masė yra ne medžiagos kiekis, o kažkoks pilno judėjimo matas eterio atžvilgiu. Yra vidinis judėjimas ir viso objekto judėjimas, tas esmės nekeičia (man).

Todėl, dabar ir norima, kilogramą apibrėžti ne etalonu, bet silicio - 28 atomu ir apibrėžti kaip - 2,11507646 *10 ^25 atomai, tada kilogramas visiem bus vienodas. Laikas irgi kinta ( dėl to kinta ir elektros vienetai nes amperas yra kulonai per sekundę, taigi skirtingiems stebėtojams elektros įtampa skirsis ) Bet laikas irgi šiaip yra pririštas prie cesio 133 atomo vibravimų.

Būtent greitintuvuose yra matuojama kinetinė energija, kartu su rest . Pas tave yra suduriami du protonai kurie skrieja 0,999999C greičiu Jei ji ir išeina temperatūros ar kitų dalelių pavidalu, bet mes gi tą temperatūrą pamatuojame , kas čia jeigu ne kinetinė energija , nes rest masė tiek energijos neturi . Būtent yra matuojama bendra energija

Na ir gerai, tai ir norėjau pasakyti , kad tarp dydžių E ir m tik skirtumas koeficientu cˆ2, o fizinė esmė tokia pati. Bet aš nesiimsių daryti hipotezių apie tos esmės esmę Bet m išlieka. Galim pereiti prie kažko kitko ką Niemand sukritikavo. Gal reliatyvistinė greičių sudėties formulė? Būt įdomu pažiūrėt pavyzdį , kur aš be jos niekaip?

Taip, ramybės masė, nes inercinė/reliatyvistinė masė yra energija padauginta iš konstantos ir jai taikomas energijos tvermės dėsnis. Užvirimas čia niekuo dėtas. Tiesiog makroobjektų atveju šiluminė energija įsiskaičiuoja į ramybės masę. Pakaitini - padidėja ir ramybės masė. Ramybės masė apibrėžiama kaip sistemos sudedamųjų dalių vidinė kinetinė ir potencinė energija. Pvz., elektrono ramybės masė yra jo sąveikos su Higso lauku potencinė energija; protono ramybės masė yra gliuonų kinetinė energija plius kvarkų sąveikos su Higso lauku potencinė energija.

Standartinis uždavinys: B juda A atžvilgiu x m/s greičiu, C juda B atžvilgiu y m/s greičiu, kokiu greičiu C juda A atžvilgiu?

Pagal klasikinę greičių/vektorių sumavimo formulę. Tik reik turėt omeny, kad judant CBR atžvilgiu didėja masė ir nebus kuom įgreitinti greičiau nei c CBR atžvilgiu. Tai pačios greičių reikšmės negalės būti kokios tik nori. Na suprantu tau keistai atrodo (kaip ir man reliatyvistinis požiūris). Bet su realiu eksperimentų besikertančio pavyzdžio pateikti nelabai turbūt gausis?

Gausi klaidingus rezultatus bet kokiame daleliu fizikos eksperimente, įtariu, ir gps neveiks, bet tingiu keltis formules. Kaip minėjau, matematinio aparato perdarymas prisirišant prie vienos atskaitos sistemos turi nekeisti rezultato, o šiuo atveju pakeistu ir tas akivaizdžiai nedraugautu su faktais. Greičiu sudėtis neturi nieko bendro su šviesos greičio viršijimu, net 10 proc. šviesos greičio pakanka ženklioms paklaidoms, o ypač tiksliems matavimams ir dar gerokai mažesnio.

, imam vieną klausimą. Imam bet kurį, bet vieną konkrečiu laiko momentu. ( Aš tam irgi pritariu. ) Beje esu skaičiavęs planetų, kometų precesijas prieš kažkiek metų. Kažkuriam forume buvau įdėjęs programos simuliujančios jų judėjimą kodą. Viskas ten gerai gaunasi ir su Merkurijum ir kometom. Dar susirašinėjau su vienu astronomu iš Italijos, kažkas ten Saulės sistemos pakrašty netaip gavosi, na kur tos naujos planetos ieško neranda. Detaliai neatsimenu, man tai nėr įdomiausia tema. Grįžtant prie greičių sudėtie formulės, ją Enšteinas sugalvo, priderino teoriją, bandydamas ja paaiškinti ir Fizo bandymą , kai judančiu vandeniu leidžiama šviesa. Apie tai turbūt rašiau pačiose pirmuose savo postuose šitam portale. Bet aš gal net mokyklos laikų žinojau ir kitokį to eksperimento paaiškinimą.

Kometų ir planetų (išskyrus Merkurijų) orbitų skaičiavimui reliatyvumas iš vis nereikalingas, nei greičiai, nei gravitacijos stiprumas nėra reliatyvistiniai, o dėl Merkurijaus meluoji.

Kaip minėjau nesiplėsiu daugiau kaip į 1 atšaką. Kurią būtent man nesvarbu , gali rinktis. Precesiją daro bet kas jei orbita ištemta nors kiek. O visai apskritiminės neturi nieks turbūt, čia žiūrint kokiu tikslumu yra duomenų. Asteroidų , kometų ( na kokios iš ledo kur pačios garuoja ir dėl to netenka masės aš nekalbu ) labai ištemta tai išvis grybauji Jų precesija kaip tik didžiausia.

Precesiją galima apskaičiuoti pgl Niutoną arba pgl Einšteiną. Jei orbita arti saulės Niutonas duos klaidingus skaičius, o Einšteinas - teisingus. Tai vienas iš GTR teisingumo įrodymų. Jei orbita toli, irgi bus skirtumas, bet labai mažas. Todėl praktiniais tikslais Niutono pakanka.

. O kokiu 2 skirtingų objektų greičius sudėsi dalelių greitintuve? Čia tokiems atvejams tipo važiuoja traukinys o jame tu bėgi nuo kontrolieriaus tai koks tada tavo greitis žemės atžvilgiu. Jei susiduria du priešingi dalelių srautai jie nėra vienas kitame ir tos formulės nereikia.

Nereikia būti vienas kitame. Jei tikrinama teorija sako, kad nuo "motininės" dalelės turi atskilti kita dalelė ir ji turės 0,1c greitį ir 0,2m masę, laboratorija (burbulinė kamera) turi žinoti kaip šis procesas atrodys jos atžvilgiu, kai "motininė" dalelė juda jos atžvilgiu žinomu greičiu. Šiuo atveju laboratorija užfiksuos ne 0,1c atskilusios dalelės greitį, o didesnį ar mažesnį priklausomai nuo skilimo vektoriaus laboratorijos atžvilgiu. Šį užfiksuotą greitį reikia konvertuoti į greitį "motininės" dalelės atžvilgiu, nes tikrinama teorija (kad ir kokia ji bebūtų) prognozuoja įvykį dalelės atskaitos sistemoje.

. Tada ji turi būti modifikuota irgi šiek tiek. Gal ten tik kosmetinių korekcijų tereiktų Bet tai visai ne mano požiūrio problema. Dėl orbitų precesijos prašysiu dar, reiktų susirasti kas ten kur buvo daryta. Išmėtyta viskas po forumus, net nebeatsinu kas kuriam ir kokiu vartotojo vardu Nes šita tema vėliau man atrodė visai nesvarbi.

Tai būtent tavo požiūrio problema. Tikrai niekas neperrašinės visos fizikos tik dėl tavo kompleksų.

!