Ne kartą esame girdėję, jog vitaminas D naudingas kaulams. Jis reguliuoja mineralinių medžiagų apykaitą ir padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Negana to, vitaminas D turi įtakos ir kitoms mūsų organizmo funkcijoms.

Kokioms? Lietuvos dietologų draugijos rengtoje konferencijoje „Augalinė mityba – iššūkiai ir sprendimai“ pasakojo Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Lietuvoje bent 80 proc. gyventojų jaučia trūkumą

Remiantis gydytojų rekomendacijomis, vitamino D norma organizme – 75 nanomoliai litre. Pasak dietologės dr. Rūtos Petereit, Lietuvoje tik apie 20 proc. gyventojų šią ribą pasiekia.

„Atlikti tyrimai rodo, kad Europoje gyvenančių žmonių kraujyje dažniausiai randama iki 49 nanomolių litre, na, o Lietuvoje apie 80 proc. gyventojų turi vitamino D trūkumą“, – sako gydytoja.

„Svarbu pasiekti 75 nanomolius litre. Iš to ką matau praktikoje, galiu pasakyti, kad vienas iš 5 pacientų šią normą turi, tačiau tik vienas iš 5. Dažniausiai vitamino D koncentracija yra mažesnė nei 50 nanomolių litre.“

Pasak jos, dažniausiai nuo vitamino D trūkumo kenčia vyresnio amžiaus žmonės, taip pat cukriniu diabetu sergantys.

„Pačios rizikingiausios grupės yra tie, kuriems daugiau kaip 50 metų, nuo antsvorio kenčiantys žmonės, kūdikiai. Vitamino D trūkumą turi ir sergantys lėtinėmis ligomis, osteoporoze“, – teigia dr. R. Petereit.

Su kaulais susiję negalavimai – tik ledkalnio viršūnė

Plačiai žinoma, kad vitamino D trūkumas yra tiesioginis rizikos veiksnys, kalbant apie tokias kaulams kenkiančias ligas kaip osteoporozė. Rečiau galime išgirsti apie kitas sritis. Vitaminas D būtinas sklandžiam širdies darbui, kraujagyslių sistemos veiklai, kokybiškam miegui.

„Matome, kad kyla kraujospūdis, cukrinis diabetas nevaldomas, pavasarį jaučiame lėtinį nuovargį. Visa tai gali būti susiję su vitamino D trūkumu, mes pastebime tik ledkalnio viršūnę, – sako dietologė dr. R. Petereit. – Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas yra tiesiogiai susijęs su širdies, kraujagyslių sistema, mažina lygiųjų raumenų proliteraciją (procesas, kurio metu raumenų ląstelės dauginasi – DELFI), taip pat turi įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui, kitoms ligoms <...> Labai dažnai mažas kiekis vitamino D būna ir tam tikrų alergijų bei autoimuninių ligų priežastimi.“

„Praktikoje dažnai susiduriame su miego sutrikimais. Galvojame, kad išeitis – piliulė. Nemigos gydymo tikrai neturėtume pradėti nuo medikamentų. Iš kur kyla tos priežastys, dėl ko žmogus nemiega? Tyrimai rodo, kad jeigu tai vyresni pacientai, visiems yra pastebima vitamino D stoka.“

Anot gydytojos dietologės, atstačius vitamino D normą, daugelio ligų, tarp jų ir onkologinių susirgimų, rizika labai sumažėja.

„Tyrimai parodė, kad atstačius vitamino D kiekį kraujyje pacientų mirtingumas širdies ir kraujagyslių ligų grupėje sumažėjo, – sako R. Petereit. – Galime sakyti, kad jeigu norma siekia 75 nanomolius litre ir daugiau, kvėpavimo takų ligų rizika taip pat yra žymiai mažesnė. Vitamino D kiekis ir onkologinės ligos taip pat susiję. Būtent šių ligų prevencijai reikėtų pasiekti 75 nanomolių litre koncentraciją.“

Saulėje pabūti neužtenka

Nors vitamino D trūkumo galime ir nejausti, didelė dalis pacientų susiduria su įvairiais simptomais. Silpnumas, lėtinis nuovargis, koncentracijos stoka, įvairūs galvos skausmai, kartais ir virškinimo problemos. Kaip sprendimo būdą jie renkasi daugiau laiko praleisti saulėje. Gydytoja dr. R. Petereit tikina, kad to neužtenka.

„Pacientai, ypatingai vyresnio amžiaus žmonės, sako visą vasarą praleidžiantys lauke. Esą darže jie prabūna po 8 valandas. Turime žinoti, kad efektyvios yra tik 15 minučių saulėje, vėliau vitamino D sintezė blokuojama, – pabrėžia gydytoja. – Visų pirma reikėtų žinoti, kiek mūsų kraujyje yra vitamino D, tada jau galvoti apie šaltinius – saulės šviesą. Neabejotinai kažkiek gauname ir su maistu, tačiau papildomai turime vartoti multivitaminus arba papildus. Su maistu tikrai negausime tokio vitamino D kiekio, kuris būtų lygus tūkstančiui veikimo vienetų. 40 kiaušinių juk nesuvalgysime. Skumbrės gal ir galėtume suvalgyti, bet vėlgi, priklauso nuo to, kokia yra ta žuvis.“

Dažna klaida – pradeda vartoti bet ką ir bet kada

Norintiems išlaikyti sveiką vitamino D normą organizme, gydytoja pataria vartoti papildus, bet tai daryti reikia atsakingai. „Klaidos daromos tiek mūsų, tiek pacientų. Nežinome kiekio, pradedame vartoti bet ką ir bet kada“, – pripažįsta dr. R. Petereit.

„Nežiūrime dozių, vartojame per trumpai, ne kasdien. Pacientai prisipažįsta, kad būna dienų, kai išgerti vitamino tiesiog užmiršta“, – sako gydytoja.

Vitamino D kiekis preparatuose yra matuojamas tarptautiniais veikimo vienetais. Vienų preparatų dozės siekia 25 tūkst. veikimo vienetų, kitų – 2 tūkst. Dažnam kyla klausimas, kodėl šie kiekiai skiriasi ir ar didesnę dozę vartoti yra saugu?

„Šiandien turime „Boncel“ preparatą. Čia yra 25 tūkst. veikimo vienetų. Lyginant su ankstesniais preparatais, atrodo daug, tačiau gerti reikia po dvi ampules į savaitę. Šitaip aštuonias savaites ir tik po 3 mėn. nuo vartojimo pradžios išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje, – pasakoja dr. R. Petereit. – Ar saugu? Kasdien suvartojant 2 tūkst. veikimo vienetų dozę arba per savaitę du kartus po 25 tūkst. vienetų – jau po kelių dienų vitamino D koncentracija padidėja ir pacientai jaučiasi geriau. Kraujo tyrimai irgi nesiskiria, fosforo kiekis normalus. Tikrai nereikia bijoti. Didesnė dozė irgi saugi.“

Pasak gydytojos, atsargiau vitaminą reikėtų vartoti vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat inkstų, kepenų problemų turintiems pacientams.

„Gydytojams rekomenduoju pirmiausia padaryti tyrimus, jokiu būdu nepiktnaudžiauti, o įsitikinti ir tada paskirti preparatą“, – sako dr. R. Petereit.

Turi įtakos ir fiziniam aktyvumui Vitamino D svarbą žmogaus organizmui pabrėžia ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas.

„Vitamino D trūkumas blogina mūsų protinį darbingumą, silpnina imuninę sistemą, ypač prastėja sportinis darbingumas“, – sako profesorius. – Atkreipiu dėmesį į senyvo amžiaus žmones. Norint, kad kaulai būtų kieti, raumenys stiprūs, be nuolatinio judėjimo, tinkamos mitybos, svarbu susidraugauti ir su mūsų sena palydove – saule.“

Prof. A. Skurvydas pabrėžia, jog nereikia persistengti.

„Labai svarbu yra nepersistengti. Jeigu mes kiekvieną dieną saulėje praleidžiame po valandą ir daugiau, padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Štai kodėl sistemingai ir po truputį mėgautis saule – sveikatos šaltinis.“

Komentarai ()