Pompėja kentėjo nuo tų pačių problemų kaip ir mes - mokslininkai išsiaiškino, kuo jie taisė gatves ()
Pompėja - tai gerai žinomas senovės Romos miestas. Jį 79 metais prieš mūsų erą sunaikino Vezuvijaus išsiveržimas. Tikriausiai šis įvykis yra pagrindinė priežastis, kodėl Pompėja yra garsi tarp šiuolaikinių turistų. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad tai buvo pažangus ir klestintis miestas. Tiesa, Pompėjos gyventojai skundėsi tomis pačiomis problemomis kaip ir mes - kaip jie taisė kelius?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pompėja, kuri buvo netoli šiuolaikinio Neapolio, galėjo pasigirti savo kokybiškomis gatvėmis. Jose buvo įrengtos iškilios perėjos, leidusios išsaugoti sausas ir švarias pėdas, o grindinys beveik neturėjo plyšių. Gatvės buvo grįstos vulkaninės kilmės uoliena, kuri buvo palyginti nesunkiai apdirbama. Tačiau šie akmenys turėjo ir vieną problemą - jie susidėvėdavo.
Su laiku Pompėjos gatvėse atsirasdavo duobių. Nieko neprimena? Lygiai kaip ir mes, Pompėjos gyventojai skųsdavosi nepatogiais keliais, kurie, beje, dažnai tarnaudavo ir kaip kanalizacija. Ilgą laiką duobės buvo taisomos tais pačiais akmenimis, tačiau tai buvo nesibaigiantis darbas. Ericas Poehleras, Pompėją tyrinėjantis mokslininkas, nustatė, kad gatvių remontas įprastais akmenimis buvo brangus, sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas. Blogiausia tai, kad remontas blokuodavo gatvę bent kelioms savaitėms ar net mėnesiams. Todėl vos tik atsirado tokia galimybė, Pompėjos gyventojai atsisuko į Vildą - nedidelį miestą Didžiosios Britanijos pietuose.
Į Romos imperijos rankas patekęs Vildas tapo puikiu geležies šaltiniu. Čia išgauta rūda keliavo į Pompėją, kur buvo apdirbama ir, kaip supratote, naudojama gatvių remontui. Išlydyta geležis buvo liejama tiesiai į duobes. Tai buvo daug energijos, bet mažai laiko reikalaujantis gatvių remonto būdas. Paviršius vėl tapdavo lygus, o eismo ir kanalizacijos tėkmė buvo atnaujinama vos per kelias valandas.
Tiesa, mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kaip Pompėjos gyventojai lydė geležį ir ją skystą nešė iki duobių. Tačiau Poehleras turi versiją - viską nudirbo vergai. Gatvėse vis dar matomi surūdijusios geležies lopai, tačiau ir šalia gatvių matomi iš pažiūros nereikalingi geležies lašai. Mokslininkai mano, kad vergai bėgte bėgdavo su išlydytos geležies talpomis. Kartais ta teliuškuojanti geležis taškydavosi ant žemės.
Žinoma, atėjo laikas, kai Pompėjos gyventojų pastangos išlaikyti lygias gatves, buvo nebesvarbios - viskas buvo palaidota po keliais metrais pelenų. Tačiau bent jau žinome, kad mūsų bėdos su duobėtomis gatvėmis nėra naujos.