Priklausomybė nuo maisto panaši į priklausomybę nuo alkoholio – žmogus patiria abstinenciją, griaunamas jo socialinis gyvenimas.

Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Daktaras pateikė trijų pakopų planą, kuris padės išsilaisvinti iš priklausomybės nuo maisto.

„Jeigu kovojate su antsvoriu, turite savęs paklausti: ar jus valgyti skatina jūsų emocijos ir to negalite kontroliuoti? Malšinate liūdesį skanumynais? Valgote, kai esate susirūpinęs?“ – sako A. Unikauskas.

Anot jo, žmonės, turintys antsvorio, dažniausiai nėra priklausomi nuo maisto – jie tiesiog per daug valgo, bet nuolat apie tai negalvoja. Nuo maisto priklausomi žmonės elgiasi visai kitaip – visas jų gyvenimas sukasi vien tik apie valgį: jie nuolat valgo, jei nevalgo – galvoja apie maistą arba planuoja, kada ir ką valgys. Maistas tiesiog valdo jų gyvenimą, tikina profesorius.

Nuo maisto priklausomi žmonės valgo nuolat: ir kai liūdna, ir kai linksma

Didžiausią vaidmenį atlieka emocijos. Pasak A. Unikausko, jei nuo maisto priklausomas žmogus liūdnas, jis valgo. Tačiau jei toks žmogus linksmas, jis taip pat valgo – juk džiaugsmas skatina švęsti.

„Tai užburtas ratas – ir fizinė, ir emocinė priklausomybė. Kaip nuo narkotikų ar alkoholio“, – pažymi daktaras.

Suvalgius spurgą, smegenys gauna pasitenkinimo signalą – išsiskiria dopaminas, kuris organizme sukelia daug triukšmo. Jaučiamas malonumas, panašus į tokį, kokį jaučia žmonės, apsvaigę nuo narkotikų. Bėdos pasidaro nesvarbios – jūs norite pajusti malonumą ir vėl, imate didinti dozę.

Testas, padėsiantis išsiaiškinti, ar esate priklausomas nuo maisto

Į visus teiginius atsakykite „taip“ arba „ne“.

1. Ar galvojate apie maistą ilgiau nei 1 val. per dieną?

„Natūralu, kad galvojame apie maistą. Valgymas toks pats įprotis kaip ir dantų valymas. Bet niekas nebėga valyti dantų 15 kartų per dieną vien todėl, kad pasidaro liūdna“, – kalba gydytojas.

Maistas vartojamas ir kai liūdna, ir kai linksma – tai tiesiog valdo mintis, nes yra susiję su emociniu krūviu.

2. Ar maistas kontroliuoja jūsų socialinį gyvenimą?

Kai esate tarp žmonių, jums sunku susitvardyti ir nevalgyti? Vengiate vakarėlių ir atsisakote kvietimo pavakarieniauti, nes žinote, kad išvydę maistą negalėsite savęs suvaldyti? Taip maistas gali imti gadinti jūsų socialinį gyvenimą ir santykius su žmonėmis.

„Tam, kad gerai jaustumėmės, turime su kuo nors bendrauti – žmogui vienam gyventi sunku. Yra žmonių, kurie sambūryje prie stalo net nebendrauja – jie bendrauja su maistu. Kai pradedate bendrauti su maistu, o ne vienas su kitu – tai problema“, – pažymi profesorius.

3. Ar valgote apimti streso?

Jei su kuo nors susipykote, gyvenimą kartina buitiniai dalykai, puolate valgyti nesveiką maistą ar saldumynus – taip siekiate sumalšinti stresą ir net nesuvokiate, kiek prisivalgote.

„Maistas nėra trankviliantai – jis niekada nebuvo skirtas tam, kad mus nuramintų. Maisto paskirtis yra suteikti mums maistinių medžiagų tam, kad organizmas gerai funkcionuotų“, – sako A. Unikauskas.

4. Ar valgote tol, kol pasijaučiate blogai fiziškai?

Yra žmonių, kurie valgo, jaučiasi blogai ir vis tiek valgo: ima skaudėti ar pūsti pilvą, graužti rėmuo, pykinti, gali prasidėti viduriavimas. „Kartais tokie žmonės sako: aš dar užvalgysiu, gal geriau pasijusiu. Emocinis valgymas anksčiau ar vėliau sukelia fizinių pasekmių“, – tikina medikas.

5.  Ar jums pasireiškia abstinencijos požymių?

„Visi puikiai žinome, kas yra pagirios padauginus alkoholio. Iš esmės lygiai tokios pačios pagirios gali būti padauginus maisto. Ypač, kai valgomas netinkamas maistas“, – sako daktaras.

Priklausomiems nuo maisto žmonėms smegenyse išsiskiria dopaminas – ilgiau nevalgius pradeda jo trūkti ir imate jausti abstinencijos požymius.

Jeigu į du ir daugiau klausimų atsakėte „taip“, didelė tikimybė, kad esate priklausomas nuo maisto, taip sako A. Unikauskas.

Trijų pakopų planas, kaip išsilaisvinti iš priklausomybės nuo maisto

1. Virtuvėje turėkite laikmatį ir, užklupus alkiui, jį nustatykite 10-čiai minučių. Alkis, pyktis, vienišumas, nuovargis dažniausiai sukelia norą valgyti, o per 10 minučių jausmai nuslops. Pasak gydytojo, ši technika labai veiksminga.
2. Nelaikykite nei namie, nei darbe, nei automobilyje maisto, kurio nenumaldomai norisi. Alkoholikams taip pat negalima šalia savęs turėti alkoholio.
3. Dviem savaitėms atsisakykite bet kokio supakuoto maisto.

„Neleiskite maistui jūsų valdyti – valgymo įpročius kontroliuoti įmanoma“, – pažymi A. Unikauskas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai (1)