Kodėl vos kam nors nusičiaudėjus skubame linkėti sveikatos? Itin sena istorija, ką sako senovės Graikijos bei Romos mitai ir kaip iš tikrųjų reikėtų reaguoti pagal šiuolaikinį etiketą ()
Čiaudulys – tai nevalinga nosiaryklės reakcija į dirgiklį nosies gleivinėje. Tačiau dar jis ypatingas tuo, kad kaskart, išgirdę čiaudint, visai nesusimąstydami ištariame „į sveikatą!“. Kodėl taip išskirtinai sureaguojame būtent į čiaudulį, o kitus refleksus – kosulį ar žagsulį – paliekame be išskirtinių palinkėjimų? Ir ar ši mūsų reakcija yra tinkama etiketo požiūriu?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvišką linkėjimą ,,į sveikatą!“ galima suvokti kaip palaiminimo ,,tesuteikia tau Dievas sveikatos!“ sutrumpinimą. Palaiminimas slepiasi ir po angliškuoju palinkėjimu „bless you!“ („God bless you!“ trumpinys, pažodžiui reiškiantis „telaimina tave Dievas“), ir po ispaniškuoju „Jesus!“.
Tiesa, įvairiose kalbose ir kultūrose skirtingai skambančių frazių religinė prasmė per ilgus metus išnyko. Paaiškinimų, kodėl čiaudulys nusipelno išskirtinės reakcijos, galima atrasti dar antikinės Graikijos mituose.
Vienas iš jų pasakoja, kad Prometėjas, kilnusis Dzeusui pasipriešinęs titanas, iš molio ir vandens nulipdė žmogaus pavidalo figūrą. Baigęs darbą svarstė, kaip jai įkvėpti gyvybę. Patartas deivės Atėnės, į indą prisirinko saulės spindulių ir prikišo jį prie molinės figūros veido. Ši įkvėpė ir nusičiaudėjo. „Telaimina tave dievai!“ – džiaugsmingai sušuko Prometėjas. Nuo tada Senovės Graikijoje čiaudulys pradėtas laikyti gera lemiančiu ženklu, o aplinkiniai įprato linkėti čiaudinčiajam visokeriopos sėkmės.
Senovės Romoje čiaudulį palydėdavo frazė „Tesaugo tave Jupiteris“, vyriausiasis panteono dievas ir Romos imperijos globėjas.
Manoma, kad angliškojo posakio „bless you!“ ištakos siekia VI amžių, kai Romos katalikų bažnyčios popiežiumi buvo Šventasis Grigalius I Didysis, steigęs misijas anglosaksų ir germanų šalyse. To meto Italiją, kaip ir didžiąją dalį Europos, siaubė juodąja mirtimi vadinamo buboninio maro epidemija. Pirmasis ir pagrindinis maro simptomas buvo stiprus chroniškas čiaudulys.
Popiežius skatino visus melstis už sergančiųjų sveikatą, o nusičiaudėjusiam žmogui linkėti Dievo palaimos. Tas, kas čiaudėdavo vienas, turėjo, prašydamas sveikatos, kreiptis į Dievą ir sukalbėti trumpą maldą.
Beveik kiekviena tauta savo kalboje turi žodžius, kuriais reaguoja į čiaudulį. Žydai sako: „gero gyvenimo“, lenkai linki ilgaamžiškumo, tardami „šimtas metų“, arabai dėkoja Alachui, rusai verčiasi su „būk sveikas“.
Tačiau šiandienos protokolo ir etiketo žinovai tvirtina, kad mandagu ir taktiška į čiaudulį niekaip nereaguoti. Viešoje vietoje linkėti „į sveikatą!“ nėra gero tono ženklas – priimtiniausia tai nuleisti negirdomis. Ypač, jei esate oficialioje aplinkoje.
Beje, dar ryškesniu prasto tono ženklu yra pats čiaudėjimas. Jo beveik visada išvengsite, delnu prispaudę nosies galiuką ar smiliumi patrynę nosies kalnelį. Jeigu rimtai sloguojate ar sergate šienlige, geriau likite namuose – atminkite, kad čiaudulio metu į aplinką pasklinda šimtai tūkstančių mikroorganizmų, galinčių pernešti infekcijas.