Ar tiesa, kad per dieną reikia išgerti 6-8 stiklines vandens? Iš kur tai žinome? ()
Itin plačiai paplitusi nuomonė, kad per dieną reikia išgerti po 6-8 stiklines vandens. Beveik visi yra girdėję šią rekomendaciją, tačiau jeigu kieno nors paklaustumėte, kodėl reikia išgerti tiek daug vandens per vieną dieną, tikriausiai niekas negalėtų atsakyti į šį klausimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma mano, kad žmogaus organizmui reikia daug vandens, kad išplautume jame susikaupusius toksinus. Kiti nurodytų, kad tai yra naudinga inkstams, kadangi jie filtruoja kraują ir reguliuoja organizmo vandens balansą. Deja, tačiau nei vienas iš šių teiginių nėra tiesa, o 6-8 stiklinių mitas yra kilęs iš paprasčiausio nesupratimo apie žmogaus fiziologiją.
Vanduo, žinoma, yra būtinas gyvybei – o mes, žmonės, negalime be jo ilgai išgyventi. Tiesą sakant, palyginus su kai kuriais gyvūnais, žmonės vandenį panaudoja labai neefektyviai. To priežastis yra ta, kad mes kasdien prarandame daug skysčių, o perteklinių skysčių savo organizme neturime kur saugoti. Dienos eigoje dalį vandens prarandame garų pavidalu – juos iškvėpdami – o dalis vandens yra prarandama su prakaitu.
Šis vandens netekimas yra vadinamas nejuntamu vandens netekimu – priešingai nei skysčių, kuriuos mes prarandame su šlapimu. Nors dauguma žmonių mano, kad prakaitas yra fizinio aktyvumo ar karščio pasekmė, tačiau net ir tie, kurie gyvena šaltame klimate ir nėra fiziškai aktyvūs, prakaito pavidalu praranda kasdien po 500-1000 mililitrų vandens.
Įdomu tai, kad tokio tipo prakaitas yra sudarytas beveik vien iš gėlo vandens, kuris neturi nei spalvos, nei kvapo – ir pagrinde yra naudojamas kūno temperatūrai kontroliuoti, vėsinant odoje susikaupusią šilumą, o prakaitui leidžiant išgaruoti. Tuo tarpu kvapą turintis prakaitas yra išskiriamas visai kito tipo prakaito liaukų – ir jame beveik nėra vandens.
Netekimas – neišvengiamas
Žinoma, jeigu išsikraustysite gyventi į tropinius kraštus, jūs išprakaituosite žymiai daugiau prakaito – kad būtų kompensuojama papildomai sukurta šiluma. Tačiau apie 1,5-2 litrus vandens mes neišvengiamai prarandame. Tie, kurie yra fiziškai aktyvūs, gyvena šilto klimato sąlygomis ar karščiuoja, dėl didesnio prakaitavimo neabejotinai praranda daugiau skysčių. Tad žmogui reikia kompensuoti apie 2 litrus vandens, kurių jis kasdien netenka dėl kvėpavimo, prakaitavimo ir šlapinimosi.
Idėja apie minėtą 8 stiklinių vandens normą per dieną kilo 1945 metais JAV maisto ir maistingumo valdyboje, kuri rekomendavo kasdien išgerti po 2,5 litrų vandens. Tačiau žmonės dažniausiai pamiršta, kad ši rekomendacija buvo atlikta nesiremiant jokiu tyrimu – be to, šioje rekomendacijoje buvo teigiama, kad didžiąją dalį reikalingų skysčių mes gauname su maistu. Visame maiste yra vandens.
Žinoma, šviežiuose vaisiuose yra daugiau vandens, nei džiovintuose. Tad galima sakyti, kad įprastai maitindamiesi, išgerdami puodelį kavos, stiklinę sulčių ar kažko kito, jūs gausite 2 litrus skysčių per dieną papildomai nieko negerdami. Na, o jeigu jūsų organizmui pritrūks vandens – jis leis jums apie tai žinoti: jūs pajusite troškulį.
Jeigu pajutote troškulį, gerkite vandens. O jeigu troškulio nejaučiate, jūs neprivalote gerti 6-8 stiklinių vandens per dieną – kadangi jo pakankamai gaunate iš suvartojamo maisto. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad karštą vasaros dieną jūs labiau prakaituojate, todėl jeigu planuojate leisti laiką lauke, reikėtų su savimi turėti vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos ar insulto.
Nors troškulio jausmas yra pakankamai patikimas indikatorius, su amžiumi mes jį prarandame, todėl senesni žmonės greičiau dehidratuoja to nė nepajusdami. Tad vandens reikia gerti tik tuomet, kai jus troškina – tačiau karštą vasaros dieną reikėtų išgerti daugiau vandens, nei įprastai.
Nei gerai, nei blogai
Tiesa, gerti daugiau vandens nei reikia nėra labai pavojinga. Jeigu gersite daugiau vandens, daugiau jo ir atsikratysite kartu su šlapimu. Tiesą sakant, pagrindinė inkstų funkcija yra užtikrinti, kad suvartojamo vandens kiekis yra lygus atsikratomo vandens kiekiui.
Žinoma, jeigu to nebūtų ir žmogus vandens suvartotų daugiau nei jo atsikratytų, vanduo kauptųsi organizme, kol ilgainiui imtų tinti jūsų kojos (žemės trauka vandenį traukia į kojas, dėl ko jūsų pėdos ima prakaituoti pirmiausiai). Būtent su tokia problema susiduria žmonės, turintys sveikatos problemų su inkstai ir širdimi – jie kaupia vandenį, kadangi negali juo tinkamai atsikratyti. Tiesa, gausesniame vandens gėrime nėra jokių privalumų.
Kai kurie žmonės mano, kad didesnis vandens kiekis padeda išplauti toksinus ar padeda inkstams, tačiau tai nėra tiesa. Kasdien jūsų inkstai perfiltruoja apie 180 litrų kraujo. Žmogaus kūne yra 5 litrai kraujo, tad inkstai kraują kasdien perfiltruoja apie 36 kartus. Tad papildomai išgertas vanduo neturi jums jokios įtakos.
Tad apibendrinant galima daryti išvadą, kad papildomai išgertas vanduo neišplauna toksinų, taip pat nepadeda ir inkstams. Vienintelis skirtumas, kurį jūs pamatysite – jūsų šlapimas vietoje sodriai geltonos spalvos taps skaidriu – tačiau tai neturi jokios įtakos jūsų sveikatai. Todėl neverta jaudintis dėl privalomų 6-8 vandens stiklinių per dieną – jūs ir taip suvartojate pakankamai vandens, to nė nepajusdami.
