Strėlės įprastai turi labai aštrų, smailų antgalį. Jis giliai prasiskverbia į taikinį ir padaro rimtos žalos. Tačiau pažvelkite į šį antgalį nuotraukoje. Kam jis galėtų būti skirtas?

Iš tikrųjų, tiksliai pasakyti neįmanoma. Visgi, išliko piešinių, kuriuose tokios strėlės vaizduojamos medžioklės scenose. Tai reiškia, kad tokie antgaliai tikriausiai buvo naudojami medžiojant, tačiau kaip veikia tokios formos antgaliai?

Dviejų smailių strėlių antgaliai turi plačius ašmenis. Jie, beje, netrukdo strėlei suktis. Anksčiau buvo manoma, kad šios strėlės galėjo būti naudojamos laivų virvėms nukirsti, tačiau tai greičiausiai tėra mitas, nes pataikyti į virvę yra labai sunku, o pati strėlė sukasi. Tie patys argumentai paneigia ir versiją, kad tokios strėlės galėjo būti naudojamos gyvūnų kojoms ar paukščių kaklams perkirsti, tačiau tai iš tiesų greičiausiai buvo medžioklinis ginklas.

Tokia strėlė į gyvūno kūną prasiskverbia nelabai giliai. Dar daugiau - daugeliu atveju ji tiesiog iškrenta laukan, tačiau žaizda yra pakankamai didelė, kad gyvūnas nukraujuotų. Karyboje naudotos strėlės prasiskverbdavo giliau, tačiau strigdavo žaizdoje ir pačios taip stabdydavo kraujavimą. Jas taip pat būdavo sunku pašalinti. Medžioklėje mažesnė žaizda yra privalumas - mažiau sudarkoma mėsa.

Nors tokios strėlės beveik garantuotai buvo naudojamos ir didesniems gyvūnams medžioti (elniams, šernams), jos puikiai tiko paukščių ir zuikių medžioklėje. Jos neprasiskverbdavo labai giliai ir lengvai iškrisdavo. Taigi, strėlę buvo galima lengvai panaudoti antrą kartą, o mėsa likdavo tinkama vartojimui. Šie gyvūnai yra gana maži, todėl nepataikius strėlė atsitrenkdavo į žemę. Mėnulio formos strėlė neįstrigdavo purve - ją buvo galima greitai paimti ir vėl paleisti.

Tačiau vėl būtina pabrėžti, kad tai - šiuolaikinių bandymų duomenys. Tiksliai niekas nežino. Tokios strėlės taip pat galėjo būti naudojamos ir karyboje ar treniruotėse.

Komentarai ()