Dideliame aukštyje skrendantys keleiviniai laineriai danguje palieka per kelias dešimtis kilometrų nutįsusius baltus pėdsakus. Tačiau tai nėra „gryni, tyri garai“, rašo „Science Alert“.

Kita vertus, tai nėra ir „visuotiniam žmonių nuodijimui“ skirtų chemikalų išplatinimo būdas, nuo kurio kai kurie kadaise garsūs Lietuvos visuomenės veikėjai siūlė gintis garinant actą.

Susisiekimas oru daugiausiai susirūpinimo kelia aplinkosaugininkams – lėktuvai sudegina milžiniškus kuro kiekius ir į atmosferą išmeta daug anglies dvideginio. Tačiau naujausio tyrimo autoriai išplatino nerimą keliančią informaciją, kokios žalos gali pridaryti lėktuvų pėdsakai. Pasirodo, šios juostos smarkiai prisideda prie žmogaus sukeltos klimato kaitos procesų.

Skrodžiant dangų iš lėktuvo variklių išmetama drėgmė dideliame aukštyje akimirksniu sušąla į mažus ledo kristalėlius. Priklausomai nuo atmosferos sąlygų, šie ledo kristalai gali išsilaikyti nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Vien tai, jog lėktuvų išmesti garai suledėja, nereiškia, kad jie pasižymi aušinančiu poveikiu. Iš tiesų yra atvirkščiai.

2011 metais atlikto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad už lėktuvų susidarančių ledo kristalų šilumą sulaikantis potencialas yra didesnis, nei tų pačių lėktuvų išmetamo anglies dvideginio. To priežastis yra ledo kristalų poveikis Saulės spinduliuotės atspindėjimui.

Viena iš 2011 metų tyrimo autorių, Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centro atmosferos fizikė Ulrike Burkhardt, dabar pateikė naują tyrimą, kuriuo aiškinosi, kaip lėktuvų pėdsakai gali paveikti mūsų ateitį.

O modeliavimų rezultatai nebuvo labai džiuginantys. Mokslininkė su kolege Lisa Bock teigia, kad nuo 2006 iki 2050 metų lėktuvų paliekamų pėdsakų poveikis Saulės spinduliuotės atspindėjimui išaugs tris kartus, nes dažnėja kelionės oru, be to, ir lėktuvai pritaikomi skrydžiams kiek didesniame aukštyje.

Tokios išvados nerimą kelia dėl to, jog iki šiol visos pasaulinės aplinkosaugininkų pastangos sumažinti aviacijos pramonės poveikį klimato kaitai apsiribojo tik anglies dvideginio išmetamų kiekių ribojimų.

„Daugybė žmonių kalba apie tai, kad reikėtų stabdyti kelionių oru dažnėjimą, tačiau lėktuvų sukuriami ledo kristalai nėra vertinami rimtai. O jeigu ne dėl CO₂ atsirandantis poveikis klimato kaitai yra didesnis už CO₂ poveikį, tai yra rimta problema“, – sakė tyrimo autorė.

Tiesa, reikia pripažinti, kad iš ledo kristalų sudarytų lėktuvų pėdsakų poveikis klimato kaitai yra trumpalaikis, o anglies dvideginis iš atmosferos neišnyksta nei po kelių minučių, nei po kelių valandų, nei po kelerių metų – jis kaupiasi.

„Lėktuvų pėdsakų poveikis Saulės spinduliuotės atspindėjimui iš tiesų yra kelis kartus didesnis nei CO₂ poveikis, tačiau lyginti trumpalaikių reiškinių poveikį klimatui su ilgalaikiais yra labai sudėtinga, nes CO₂ poveikis gali trukti tūkstantmečiais. Ledo kristalų šildantis poveikis blogiausiu atveju truktų kelis dešimtmečius“, – sakė Mančesterio metropoliteno universiteto (JK) atmosferos mokslininkas Davidas Lee, nedalyvavęs pastarojo tyrimo vykdyme.

Nors šis mokslininkas gali būti ir teisus, kelis artimiausius dešimtmečius, kai planeta yra itin jautri bet kokiems papildomiems klimatą šildantiems veiksniams, jokiu būdu negalima ignoruoti ir lėktuvų pėdsakų poveikio.

Tyrimą publikavo „Atmospheric Chemistry and Physics“.

Komentarai (0)