Dar nematyta „pilkoji zona“ Pietų Korėjoje: tėvai samdo raumeningus ir tatuiruotus vyrus, kad jie apsimestų vaiko „dėdėmis“ - kam to prireikė? ()
Pietų Korėjoje su patyčiomis buvo imta kovoti labai neįprastu būdu – tėvai samdo raumeningus ir tatuiruotus vyrus, kad šie apsimestų vaiko dėde ir apsaugotų jį nuo patyčių mokykloje. Tokias paslaugas ėmė siūlyti ir įvairios kompanijos, skirtingi paketai kainuoja nuo 450 iki 1790 dolerių už dieną. Tokiu būdu tėvai siekia apsaugoti savo vaikus nuo agresyvių klasės draugų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užsisakius paprasčiausią „dėdės paketą“, į ketvirtą ar penktą dešimtį įkopęs vyras lydi ir pasiima vaiką iš mokyklos, tokiu būdu perspėdamas potencialius agresorius. Pasirinkus taip vadinamą „įrodymų paketą“, vykstančios patyčios yra nufilmuojamos ir perduodamos mokyklos administracijai. Kartu yra grasinama ir paviešinti tokį vaizdo įrašą, jei nebus imtasi reikiamų priemonių.
Tuo tarpu „chaperono paketas“ siūlo dar drastiškesnę priemonę – agresyvių vaikų tėvai yra aplankomi savo darbo vietose ir viešai gėdijami už savo vaiko poelgius.
Šios neįprastos paslaugos patenka į teisės aktų „pilkąją zoną“, tai reiškia, kad jos yra ant įstatymo pažeidimo ribos. Daugelis tokias paslaugas sieja su gaujų kultūra, tačiau jos kilo iš baimės, kad vis dažnėjančios ir nekontroliuojamos patyčios mokyklose prives vaikus prie savižudybės.
Savižudybė – tai dažniausia mirties priežastis tarp jaunų, 15-24 metų amžiaus,korėjiečių. Pasak pačių moksleivių, tai yra siejama su itin žiauria akademine aplinka bei patyčių kultūra mokyklose.
Su smurto mokyklose bylomis dirbanti advokatė Noh Yoon-ho sako, kad nuo to laiko, kai 2012 metais pradėjo dirbti šioje srityje – teisinių priemonių, skirtų kovoti su patyčiomis, padaugėjo. Ji taip pat teigia, kad negali lyginti situacijos Pietų Korėjoje su kitomis užsienio valstybėmis, tačiau pamini, jog didžiausia problema yra ta, kad saugusieji linkę ignoruoti vaikų peštynes ir sureaguoja tik tada, kai vaikas nusižudo.
Nepaisant to, advokatė sako, kad tėvai ėmė naudotis naujomis priemonėmis, skirtomis kovoti prieš patyčias, net nepasikonsultavę su teisininkais. Ji pasakoja, kad žiniasklaida vis daugiau apie tai kalba, o dėl to tėvai pradeda nerimauti. Anksčiau tokių paslaugų internete rasti buvo neįmanoma, tačiau dabar vis dažniau atsiranda įvairiausių reklamų, siūlančių tokias paslaugas.
Kiek žmonių iš tiesų naudojasii „netikro dėdės“ paslauga – nustatyti neįmanoma. Visi bijo, kad dėl tokios paslaugos naudojimo jie atsidurs teisme už nusikaltėlių samdymą.
N.Yoon-ho pasakoja, kad šiuo metu dirba su klientais, kurių vaikas nukentėjo nuo tokių „dėdžių“, kurie pasirodė po to, kai agresyvūs klasės draugai sumušė vaiką, kuris įskundė „blogiukus“, kad šie turi cigarečių.
Vienas iš šių „blogiukų“ vakare sulaukė skambučio iš sumušto vaiko. Jis jį pakvietė ateiti į tuščią parką. Kuomet šis atvyko – pamatė baugiai atrodančius vyrus, kurie privertė atsiprašyti sumušto berniuko. Jie taip pat pareiškė, kad „blogiukas“ perduotų savo draugams, jog „dėdės“ pasimatys su jais kitą dieną.
Šie vyrai vėliau privertė paauglį atsiklaupti prieš sumuštą vaiką ir atsiprašyti, vėliau jie visus agresyvius vaikus nuvedė pas nukentėjusiojo tėvus. Šie tėvai dabar mėgina iš kitų vaikų tėvų prisiteisti 330 000 dolerių kompensaciją.
Nedžiuginanti statistika
2013 metais atlikta apklausa parodė, kad kas dešimtas moksleivis Pietų Korėjos pradinėse ir vidurinėse mokyklose patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio smurtą iš bendraamžių. Viešą nerimą ši problema sukėlė 2011 metais, kai 13 metų Kwonas Seung-min nušoko nuo daugiabučio namo stogo ir užsimušė. Paliktame raštelyje jis aprašė, kokias žiaurias patyčias jis patyrė.
Ši tragedija iškėlė patyčių problemą į dienos šviesą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad nebuvo imtasi tinkamų priemonių šiai problemai spręsti.
2018 metais Seulo metropoliteno švietimo biuro atlikta apklausa parodė, kad moksleivių, pranešusių apie patyčias, rodiklis padidėjo iki 25,4 proc. Tyrimo metu buvo apklausti 646 669 moksleiviai, tarp jų buvo vaikai iš pradinių klasių ir vyresnių klasių mokiniai. 11 425 apklaustieji prisipažino, kad patiria patyčias mokyklose, anksčiau šis skaičius buvo kiek mažesnis – 9106 moksleiviai.
Intensyvios varžybos tarp klasės draugų ir spaudimas gerai pasirodyti yra dažniausios priežastys, lemiančios blogą vaikų elgesį. Tiesa, viena mama, kurios 15 metų sūnus buvo užgauliojamas klasės draugų, kaltę suvertė mokykloms, mat šios nesiima veiksmų, nes bijo, kad dėl to nukentės jų reputacija. Park Ji-woo sako, kad ją šokiravo kaip jos sūnaus mokykla ignoruoja patyčias. Anot jos, niekas net nesirengė tirti jos sūnaus įvykio, nors ir buvo pateiktos vaikų, užpuolusių jos sūnų, pavardės.
P.Ji-woo sako, kad į tai nenori veltis ir mokytojai. Jie bijo, kad praras darbą arba įsivels į teisminius ginčus. Ji nesinaudoja „dėdžių“ paslauga, nes yra religinga ir turi itin aukštus moralės standartus, tačiau puikiai supranta tėvus, kurie tokią paslaugą naudoja.
Parengta pagal „Telegraph“.
