Prieš 17 metų kaunietė Giedrė Zastarskis išvyko gyventi į JAV. Ten baigė mokslus, įsidarbino Čikagos ligoninėje, tad amerikiečių medicinos sistema jai puikiai pažįstama. Neseniai šiai moteriai teko susipažinti ir su skubios pagalbos skyrių veikla Lietuvoje – sunegalavo sūnus. Kol Lietuvoje netyla nusiskundimai dėl ilgo laukimo ligoninių priimamuosiuose, Giedrė mūsų šalies medikams negaili pagyrų.

39-erių metų Giedrė Zastarskis – lietuvių kilmės gydytoja, dirbanti Čikagoje. Gimė ji Kaune, užaugo ir mokyklą baigė Klaipėdoje. 1998 m. Giedrė įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, tačiau būdama ketvirtame kurse išvyko gyventi į Čikagą. Ten jau beveik metus gyveno jos tėvai, dar ilgiau – kiti giminaičiai.

2002 m. atvykusi į JAV ji tikėjosi tęsti medicinos mokslus, tačiau paaiškėjo, kad studijos gerokai skiriasi nuo tų, prie kurių buvo pratusi gimtinėje: mediciną JAV universitete gali studijuoti tik bakalaurą baigę studentai. Šios taisyklės gerokai pakoregavo Giedrės planus: pirmiausia ji baigė chemijos bakalauro studijas, tuomet įstojo į Rush universitetą Čikagoje, kur magistrantūros studijų pakopoje krimto Slaugos lyderystės mokslus.

Šiuo metu lietuvė dirba „Amita“ sveikatos organizacijai priklausančioje Hinsdeilio ligoninėje, Kokybės kontrolės ir pacientų saugumo skyriuje, kur yra atsakinga už tai, kad pacientai gautų kokybišką gydymą bei saugią, visus aukščiausius klinikinius standartus atitinkančią slaugą.

Šią vasarą atostogaudama gimtojoje šalyje Giedrė liko nustebinta greito ir profesionalaus Lietuvos medikų aptarnavimo ir net parašė padėką, lygindama Čikagos ligoninę ir Kauno klinikas. Pokalbio su 15min žurnaliste metu moteris atskleidė, kuo skiriasi JAV bei Lietuvos skubios pagalbos skyrių darbas, taip pat pateikė patarimų, kaip būtų galima sumažinti pacientų nusiskundimų dėl ilgo laukimo ligoninės priimamajame skaičių.

– Giedre, kaip dažnai sugrįžtate į Lietuvą?

– Kas kelerius metus. Tuomet keliauju nuo Vilniaus iki Zarasų krašto, nuo Prienų iki Klaipėdos. Mūsų giminė išsisklaidžiusi po visą Lietuvą. Pastarąjį kartą buvau parvykusi pernai vasarą.

– Jums, kaip medikei, Čikagos ligoninės darbuotojai, tikėtina, yra gerai pažįstama JAV medicinos paslaugų sistema. Kokia ji?

– JAV medicinos paslaugų sistema vadovaujasi naujausiais ir patikimiausiais klinikiniais standartais. Pacientų saugumui užtikrinti pasitelkiamos inovacinės technologijos. Tam, kad paslaugos būtų suteikiamos skubiai bei kokybiškai, nuolatos stengiamasi optimizuoti esamus procesus. Kiekvieno skyriaus, įskaitant ir greitąją pagalbą, veiklos duomenys yra renkami, analizuojami. Priklausomai nuo nustatytų trūkumų, procesai yra gerinami.

Pavyzdžiui, skubios pagalbos skyriuje yra nuolatos renkami duomenys apie tai, kiek užtruko laiko priimti ir apžiūrėti pacientą nuo jo atvykimo, kiek užtruko pacientas ligoninėje nuo atvykimo iki išėjimo į namus ar priėmimo į reikiamą skyrių tolesniam gydymui, kiek laiko užtruko nuvežti pacientą skubiai širdies kateterizacijai, arba kaip greitai buvo pradėtas gydymas, esant ūmiam insultui. Šis skyrius turi aiškius tikslus, kaip skubiai teikti greitąją pagalbą. Kiekvieną mėnesį vadovai yra atsakingi už šių tikslų įvykdymą.

– Ar JAV ligoninių skubios pagalbos skyriai taip pat sulaukia priekaištų iš pacientų dėl ilgo laukimo laiko? Teko girdėti, kad ten, už Atlanto, tas laukimo laikas net ilgesnis nei Lietuvoje.

– Visame pasaulyje skubios pagalbos skyriai sulaukia negatyvių komentarų dėl ilgoko laukimo. JAV medicinos sistema nėra išimtis. Augantis pacientų, valstybės bei sveikatos draudimų reiklumas privertė medicinos sistemos vadovus susikaupti ir keisti daugelį procesų iš esmės, užtikrinant skubesnę, saugesnę ir efektyvesnę pagalbą. Daug procesų JAV sveikatos sistemoje yra pritaikoma iš aviacijos industrijos, kuri yra laikoma pasauliniu saugumo standartų pavyzdžiu.

– Pastarąjį kartą atostogaujant Lietuvoje jums teko iš arti susipažinti ir su Prienų ligoninės bei Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių veikla, lietuvių gydytojų darbu. Kas nutiko?

– Rugpjūčio 8 dienos vakarą mūsų aštuonerių metų sūnui Juliui staiga pakilo aukšta temperatūra, jis skundėsi galvos skausmu, prasidėjo traukuliai. Tuo metu jį Prienuose prižiūrėjo močiutė. Mes su vyru buvome išvykę į Norvegiją. Močiutė iškvietė Prienų greitąją pagalbą, ji atvyko per tris minutes. Paramedikė įbėgo į namus jau su paruoštais vaistais. Vaiką nugabeno į Prienų skubios pagalbos skyrių, iš jo pervežė į Kauno klinikas. Mano vyro mama gyrė ir į namus atvykusią paramedikę Rasą, ir priėmime pasitikusius gydytojus. Kadangi neurologo apžiūra šiuo atveju buvo būtina, mūsų sūnus skubiai išgabentas į Kauno klinikas.

Atvykus į klinikas Vaikų skubios pagalbos skyriuje jis buvo žaibiškai apžiūrėtas ir priimtas į stebėjimo skyrių. Mano vyras netrukus parskrido iš Norvegijos į Kauną ir buvo su sūnumi iki jo išleidimo. Visi tyrimai, gydymo planas, neurologės konsultacijos buvo atliktos skubiai, aptarta efektyviai. Medikai aiškiai nustatė gydymo planus.

Julius gimė tik 30-ties savaičių, mažo svorio, neišnešiotas, todėl su vaikų gydymo institucijomis JAV esame susidūrę nuo pirmų dienų. Sūnus buvo gydomas aukščiausius standartus turinčioje ligoninėje JAV, bet turiu pripažinti, kad tiek Prienų paramedikai, tiek Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrius jokiais būdais nenusileido greita ir kokybiška pagalba, turėjo reikiamą modernią įrangą, vaistus. Skyrius buvo švarus, visi sutikti darbuotojai – išties profesionalūs.

– Tai buvo pirmas jūsų susidūrimas su Lietuvos gydymo įstaigomis?

– 2016 metais beviešint Zarasų krašte žaisdamas krepšinį Julius prasiskėlė galvą. Žaizda buvo gili, kraujavo. Vaikui ėmus vemti, skubiai išvykome į Kauno klinikas, nes simptomai sutapo su tais, kurie pasireiškia esant smegenų sutrenkimui. Tuo metu patys atvežėme sūnų į skubios pagalbos skyrių ir jau tuomet gavome skubią ir kokybišką pagalbą. Operatyviai atvykęs neurologas rekomendavo atlikti galvos tomografiją, vėliau chirurgas operacinėje susiuvo žaizdą. Grįžus į JAV kolegoms gyriau, kad mūsų patirtis su Kauno klinikų medikais pranoko lūkesčius.

– Pastebėjote kokių trūkumų mūsų skubios pagalbos suteikimo sistemoje?

– Taip, turiu paminėti, kad užtruko, kol radome privažiavimą prie pacientų priėmimo skyriaus, – uždėtas užkardas. Norint, kad užkardas pakiltų, reikia spausti mygtuką ir laukti. Tai buvo labai neįprasta patirtis. JAV skubios pagalbos skyrių žymėjimas turi labai griežtas taisykles, kad įstaigą galėtų rasti net ir angliškai nekalbantys žmonės. Ženklai yra aiškūs ir ryškūs, o privažiavimas labai patogus. Juk tokiais atvejais kiekviena minutė būna gyvybiškai svarbi. Manyčiau, Kauno klinikoms reiktų nedelsiant pakeisti šią pasenusią tvarką.

– Daugybė lietuvių keiksnoja ilgą laukimą prie gydytojų kabinetų, tai, kad net daugiau nei 5 valandas reikia laukti ligoninių priėmimuose. Jūsų patirtis, rodos, buvo kitokia. Parašėte Kauno klinikų personalui net padėką. Už ką esate dėkinga?

– Mūsų patirtis buvo tikrai priešinga. Prienų greitoji medicinos pagalba vaiką operatyviai pristatė į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių, kur jis nedelsiant buvo apžiūrėtas. Mūsų šeima yra labai dėkinga, nes tiek iškvietime dalyvavę, tiek Kauno klinikose sutikti medikai suteikė skubią ir profesionalią pagalbą. Situaciją apsunkino tik tai, kad mes su vyru buvome išvykę iš šalies, tačiau nė minutei nesudvejojome, kad mūsų sūnus yra saugioje medicinos institucijoje.

Grįžę į Čikagą nesustojame girti Lietuvos skubios pagalbos čia gyvenantiems tėvynainiams, draugams, o aš, kaip buvusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė, labai didžiuojuosi, kad tiek Prienų, tiek Kauno skubi medicininė pagalba atitinka tarptautinius standartus. Medikai, kuriuos mes sutikome, profesionalūs, patyrę ir paslaugūs. Tik pačiais geriausiais žodžiais galime juos apibūdinti. Jie kantriai bendravo tiek su vyro mama, tiek su vyru, tiek ir su manimi telefonu.

– Kaip skubios pagalbos suteikimo procesas vyksta JAV? Išties ligoninių priimamuosiuose tenka laukti ilgiau nei Lietuvoje? Galite palyginti abiejų šalių skubios pagalbos skyrių veiklą?

– JAV skubi pagalba teikiama labai panašiai. Vienintelis skirtumas, kad ir policija reaguoja į iškvietimus. Galiu apie tai pasakoti objektyviai, nes prieš penkerius metus Juliui taip pat buvo sukilusi temperatūra, jis neteko sąmonės, pasireiškė panašūs traukuliai. Tuomet iškvietus greitąją pagalbą, pirmiausia per tris minutes atvyko policijos ekipažas, kuris buvo pasiruošęs gaivinti sūnų. Po penkių minučių prisistatė paramedikai. Julius, kaip ir šį kartą Lietuvoje, buvo išgabentas į skubios pagalbos skyrių apžiūrai ir gydymui.

Skirtumas tarp JAV ir Lietuvos skubios pagalbos suteikimo, manau, yra tas, kad policija yra treniruota suteikti pirmąją pagalbą, gaivinimą, jei ligoniui to reikia. Pareigūnai stengiasi atvykti į iškvietimą kaip galima greičiau. Ilinojaus valstijoje, kurioje gyvenu, prieš metus naujai patvirtintas įstatymas, įgalinantis policiją turėti ir vienkartinius adrenalino injektorius, kurie gali išgelbėti anafilaksinio šoko ištiktą žmogų.

Žmonių skundai dėl ilgo laukimo pasiekdavo ir JAV medicinos įstaigas. Dėl to, kaip minėjau anksčiau, yra matuojamas kiekvieno paciento atvykimo laikas, jo apžiūros trukmė bei išvykimas. Psichologiškai laukimas dažniausiai atrodo ilgesnis nei yra iš tiesų. Be to, kiekvieno paciento problema jam atrodo svarbiausia. Mano žiniomis, žmonėms tenka palaukti vidutiniškai apie 20 minučių nuo atvykimo į skubios pagalbos skyrių iki tol, kol bus apžiūrėti medikų. Tyrimai, gydymas gali užtrukti ir daugiau nei 2 valandas. Viskas priklauso nuo asmens nusiskundimų turinio.

JAV daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui, kad, pavyzdžiui, miokardo infarktas, masyvi embolija, insultas, apendicitas yra skubios pagalbos prioritetas. Kad žmonės nelauktų namuose ir skubiai kreiptųsi pagalbos. Esant šioms diagnozėms, žmogus yra nedelsiant apžiūrimas ir skubiai gydomas. Esant mažesniems nusiskundimams, tokiems kaip kelių dienų karščiavimas, lokalizuotos infekcijos, lengvos traumos, galima kreiptis į Urgent Care Clinic – mini skubios pagalbos skyrius, kuriuose budi gydytojas bei slaugytoja. Šių instancijų darbuotojai gali greitai ir kokybiškai aptarnauti pacientų srautus, kurių gyvybei pavojus negresia.

– Kaip manote, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių keiksnoja medicinos sistemą, skubios pagalbos skyrių darbą, o medikus laiko abejingais?

– Man sunku būtų komentuoti, kodėl lietuviai yra nepatenkinti, nes Lietuvoje negyvenu 17 metų. JAV ypač kruopščiai renkami ne tik medicinos paslaugų saugumo bei kokybės, bet ir pacientų nuomonės duomenys. Apklausų duomenys analizuojami. Taip organizacijos žino, ką galėtų pakeisti ir pagerinti.

Mūsų kokybės kontrolės skyrius ne tik neigiamus pasisakymus, bet ir teigiamus visada perduoda skyriams, gydytojams ar slaugytojams. Paciento padėka labai motyvuoja medicinos personalą, nes visi medikai ateina į darbą su svarbiu tikslu – padėti žmogui. Jei Lietuvoje šių duomenų nėra, manau, negalima objektyviai teigti, kad žmonės yra nepatenkinti sistema ar konkrečiu skyriumi. Spauda, tikėtina, dažnai nerašo istorijų apie išgelbėtus žmones, neskelbia jų šeimos narių ar išgydytų vaikų padėkų bei jų istorijų. Tačiau labai greitai yra viešinama neigiama patirtis. Apmaudu, bet tokie atgarsiai vėliau formuoja daugumos žmonių nuomonę apie bendrą medicinos lygį Lietuvoje.

Dėl šios priežasties JAV populiarėja kokybės, saugumo bei pacientų nuomonės duomenų viešinimas. Organizacijos suteikia galimybę žmogui žinoti apie ligoninės teikiamos pagalbos kokybę. Tuos tyrimus atlieka nepriklausomos instancijos. Jos analizuoja surinktus duomenis ir publikuoja išvadas. Galbūt šį principą pritaikius Lietuvos medicinos įstaigoms, žmonės išties galėtų įvertinti ir rinktis kokybiškas bei saugias institucijas. Aš esu įsitikinusi, kad surinkus šią duomenų bazę, geri darbai ir profesionalūs medicinos darbuotojai neliktų nepastebėti ir nepagirti.

Komentarai ()